Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Kremlius pripažįsta, kad Rusija Ukrainoje patyrė didelių nuostolių

Rusija „per specialią karinę operaciją“ Ukrainoje patyrė didelių nuostolių. Tai ketvirtadienį interviu televizijos kanalui „Sky News“ pareiškė Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas.

„Mūsų kariuomenė patyrė didelių nuostolių, tai milžiniška tragedija mums“, – sakė jis.

Kovo 25 d. Rusijos Federacijos gynybos ministerija pranešė, kad nuo vasario 24 d. Ukrainoje žuvo 1 351 Rusijos kariškis, o dar 3 825 buvo sužeisti.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau nukauta beveik 19 tūkst. Rusijos kareivių.

Turkija sako, kad Bučos žudynės aptemdė Rusijos ir Ukrainos derybas

Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad kūnų, po Rusijos atsitraukimo rastų Ukrainos Bučos mieste ir kitose vietovėse netoli Kyjivo, vaizdai sugriovė pozityvią atmosferą po pastarųjų Rusijos ir Ukrainos derybų.

„Vaizdai iš Bučos, Irpino ir kitų regionų yra nepriimtini. Šios scenos nustelbė derybas“, – po NATO susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu.

„Atsiradusi pozityvi atmosfera, deja, buvo aptemdyta“.

Turkijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį primygtinai prašė tęsti pokalbius ir pridūrė, kad Rusija ir Ukraina šiltai vertina tai, kad Turkija surengtų dar vieną derybų ratą.

Anksčiau ketvirtadienį Rusija apkaltino Ukrainos derybininkus pakeitus reikalavimus po pokalbių Stambule ir tvirtino, jog Kyjivas nesuinteresuotas nutraukti kovas. Savo ruožtu Ukraina paragino Rusiją sumažinti priešiškumą ir taip parodyti, kad ji pasirengusi dialogui.

Slovakijos premjeras pasiūlys V. Zelenskiui ekspertų karo nusikaltimams tirti pagalbą

Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris, ketvirtadienį vykstantis į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pasiūlys jam pasinaudoti slovakų ekspertų patirtimi tiriant karo nusikaltimus. Vyriausybės vadovas tai pareiškė Slovakijos radijui.

„Slovakija pritaria iniciatyvai sudaryti Tarptautinį tribunolą karo nusikaltimams Ukrainoje tirti. Todėl aš pasiūlysiu prezidentui V. Zelenskiui pasitelkti grupę mūsų ekspertų tiriant šiuos nusikaltimus“, – sakė E. Hegeris.

Jis taip pat pareiškė, jog Slovakija gali padėti Ukrainai eksportuoti kviečius.

„Slovakija nori padėti Ukrainai eksportuoti kviečius geležinkeliu per savo teritoriją. Šiandien Ukrainos uostai, per kuriuos ji eksportavo kviečius, užblokuoti. Mūsų pagalba gali padaryti esminį teigiamą poveikį pasaulio maisto produktų rinkai, kurioje kainos dėl karo Ukrainoje didėja“, – sakė Slovakijos premjeras. Jis pareiškė ketinąs apsvarstyti šį pasiūlymą su V. Zelenskiu.

E. Hegeris lankysis Ukrainoje kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Kovo viduryje Ukrainos sostinėje su V. Zelenskiu susitiko Čekijos, Slovėnijos ir Lenkijos ministrai pirmininkai Petras Fiala, Janezas Janša ir Mateuszas Morawieckis.

A. Lukašenka reikalauja Baltarusijos vaidmens derybose dėl Ukrainos karo

Pagrindinės Rusijos sąjungininkės Baltarusijos prezidentas ketvirtadienį paragino įtraukti Minską į taikos derybas, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje. Jis pavartojo Maskvos uždraustą terminą.

Rusija vadina karą Ukrainoje „specialia karine operacija“ ir primygtinai reikalauja, kad visuomenė ir žiniasklaida vartotų šį terminą, o tokie žodžiai kaip „karas“ ar „invazija“ gali užtraukti dideles bausmes. Tačiau Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį per susitikimą su saugumo pareigūnais ne kartą pasirinko vartoti žodį „karas“. Jis skundėsi, kad Minskas nedalyvauja Kyjivo ir Maskvos delegacijų taikos derybose, vykusiose Baltarusijoje ir Stambule.

„Dirbame atsižvelgdami į tai, kad šis karas vyksta už tvoros prie pat mūsų šalies ir jis labai rimtai veikia padėtį mūsų šalyje“, – sakė A. Lukašenka. „Todėl neturėtų būti jokių atskirų susitarimų už Baltarusijos nugaros“. „Jeigu jūs – pirmiausia Vakarų šalys – mus į tai įvėlėte, tuomet Baltarusijos pozicija, žinoma, turėtų būti išgirsta derybose“.

Baltarusija leido Rusijos kariuomenei naudoti su Ukraina besiribojančią šalį kaip užnugario bazę ir surengė tris taikos derybų ratus netoli Ukrainos sienos. A. Lukašenka skundėsi, kad praėjusį mėnesį Stambule vykusios derybos buvo „Vakarų spaudimo Ukrainai jokiu būdu nevykti į Baltarusiją“ rezultatas. Tačiau jis sakė, kad Baltarusija nereikalauja, jog derybos vyktų jos teritorijoje. „Tegul jie ten kalbasi. Svarbiausia, kad būtų rezultatas. Nes, dar kartą pabrėžiu, karas daro didelę žalą Baltarusijai“.

Kyjivas apkaltino Vengriją padedant V. Putinui tęsti karą Ukrainoje

Ukraina ketvirtadienį apkaltino Vengriją toleruojant Rusijos agresiją ir griaunant Europos Sąjungos (ES) vienybę.

„Pasibaigus rinkimams, Budapeštas, regis, žengė kitą žingsnį ir dabar padeda V. Putinui tęsti savo agresiją prieš Ukrainą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pranešime.

V. Putinas pirmadienį pasveikino Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną su pergale praėjusią savaitę vykusiuose visuotiniuose rinkimuose. Jie trečiadienį kalbėjosi telefonu ir pokalbio metu V. Orbanas pareiškė V. Putinui, kad Vengrija yra pasirengusi už rusiškų dujų importą atsiskaityti rubliais.

„Manome, kad šis pareiškimas apie pasirengimą už rusiškas dujas atsiskaityti rubliais išreiškia nedraugišką poziciją mūsų valstybės atžvilgiu. Tokie pareiškimai taip pat prieštarauja bendrai ES pozicijai“, – teigė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.

V. Orbanas savo ruožtu nurodė, kad pokalbio metu paragino V. Putiną Ukrainoje skelbti neatidėliotinas paliaubas ir pakvietė Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderius Budapešte susitikti su Rusijos prezidentu. Tačiau Kyjivas pareiškė, kad tokie Vengrijos siūlymai „atrodo ciniškai“.

„Jei Vengrija tikrai nori padėti nutraukti karą, štai kaip tai padaryti: liaukitės griovę ES vienybę, pareikškite savo paramą naujausioms prieš Rusiją nukreiptoms sankcijoms, atsiųskite Ukrainai karinės pagalbos ir nesteikite papildomų Rusijos karo mašinos finansavimo šaltinių“, – priduriama ministerijos pranešime.

V. Orbanas laikomas artimiausiu V. Putino sąjungininku ES.

Hostomelyje įvedama savaitės trukmės komendanto valanda

Ukrainos Hostomelio mieste įvedama savaitės trukmės komendanto valanda. Tai pranešė šalies parlamento narė Lesia Vasylenko.

Pasak L. Vasylenko, nuo balandžio 7 dienos 6 val. iki balandžio 14-osios 6 val. galiosianti komendanto valanda yra reikalinga priemonė, siekiant išminuoti miestą ir sudaryti sąlygas saugiam civilių gyventojų grįžimui.

Apie tai pranešta, kai Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova kiek anksčiau nurodė gavusi liudininkų informacijos, kad kai kurie mieste be žinios dingę žmonės buvo nužudyti. Ji nepateikė tikslaus aukų skaičiaus.

Borodianka prie Kyjivo – smarkiai sugriauta

Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pranešė apie didelius sugriovimus Borodiankos miestelyje prie Kyjivo. „Šiuo metu Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų Kyjivo regione“, – sakė ministras, kuri ketvirtadienį cituoja šalies žiniasklaida.

Gyventojai esą pasakojo, kad rusų daliniai pirmosiomis karo dienomis iš nedidelio aukščio leido raketas iš lėktuvų į jų namus. Paskui buvo apšaudomi ir gelbėtojai, kurie dėl to buvo priversti kuriam laikui nutraukti darbą. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Žmonės, kurie tada buvo palaidoti po griuvėsiais, dabar jau gali būti negyvi, sakė D. Monastyrskis. Trečiadienį Ukrainos civilinė apsauga pranešė, kad Borodiankoje pradedama civilių aukų paieška. Prieš tai už 35 km į šiaurės vakarus nuo sostinės esantis miestelis buvo išvalytas nuo minų.

Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Borodiankoje gali būti daugiausiai aukų Kyjivo regione. Tačiau kol kas institucijos skaičių iš šios vietovės neįvardijo.

Ateinantį antradienį į Seimą kreipsis Ukrainos prezidentas V. Zelenskis

Ateinantį antradienį, balandžio 12 d., 10.00 val. Seimo plenariniame posėdyje nuotoliniu būdu kalbą sakys Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Šią žinią per ketvirtadienį vykusį Seimo valdybos posėdį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen.

„Pagal dabartinį scenarijų jis ketina kreiptis į Seimą pačioje posėdžio pradžioje, tai yra 10.00 val.“, – sakė parlamento vadovė, pakvietusi apie tai informuoti Seimo frakcijas.

Ukrainos prezidento kalbos tiesioginę transliaciją bus galima stebėti Seimo svetainėje, televizijos programoje „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“.

Ukraina jau pusantro mėnesio patiria Rusijos agresiją ir jos vykdomus karo nusikaltimus. Per šį laikotarpį V. Zelenskis nuotoliniu būdu jau kreipėsi į daugelį pasaulio šalių parlamentų.

Charkivo meras: masinė evakuacija nėra reikalinga

Po raginimų dėl galimo didelio Rusijos puolimo bėgti iš Rytų Ukrainos, Charkivo meras mėgina raminti gyventojus. Nei jis, nei kariuomenė šiuo metu nemano esant reikalinga vykdyti centralizuotą antrojo pagal dydį šalies miesto evakuaciją, pareiškė Ihoris Terechovas trečiadienio vakarą „Telegram“ kanale paskelbtoje vaizdo žinutėje.

Tačiau, anot jo, raginimas evakuotis galioja Charkivo srities Lozovos ir Barvinkovės gyventojams. Šie miestai yra į pietus nuo Charkivo, netoli Donbaso. Čia kariuomenė tikisi karinės situacijos paaštrėjimo.

Charkivo miestas gerai aprūpintas ginklais ir pasiruošęs gintis, teigė I. Terechovas. Ar kas nors dėl nuolatinio apšaudymo nori palikti miestą, esą yra kiekvieno žmogaus sprendimas.

Charkivas prieš karą turėjo 1,5 mln. gyventojų. Srities administracijos duomenimis, daug gyventojų iš miesto, o kai kurie ir iš regiono išvyko jau pirmosioms karo dienomis. Charkivas nuo Rusijos invazijos vasario pabaigoje pradžios beveik be paliovos atakuojamas iš oro ir artilerijos.

Baiminantis naujo rusų puolimo šalies rytuose, Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščuk trečiadienį paragino žmones Luhansko, Donecko ir Charkivo regionuose evakuotis.

Kanada iškvietė Rusijos ambasadorių, kad parodytų jam Bučos vaizdus

Kanada trečiadienį iškvietė Rusijos ambasadorių, kad jam parodytų šiurpių žudynių Bučoje, esančioje netoli Kijevo, vaizdus, ir kartu kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą su prašymu paspartinti karo nusikaltimų tyrimą.

Kalbėdama Briuselyje prieš NATO susitikimą, užsienio reikalų ministrė Melanie Joly sakė, kad pavedė savo pavaduotojui iškviesti Rusijos ambasadorių Otavoje ir užtikrinti, kad jis pamatytų vaizdus iš to, kas įvyko Bučoje.

M. Joly taip pat sakė, kad Rusijai ketinama taikyti daugiau sankcijų, kurios kartu su Ukrainai siunčiama ginkluote sustiprins Kyjivo pozicijas derybose su Maskva ir mūšio lauke.

„Mūsų tikslas – uždusinti Rusijos režimą“, – sakė ji.

Otava nusiuntė Kanados karališkosios raitosios policijos tyrėjus į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kad šie padėtų surinkti įrodymus apie įtariamus Rusijos karo nusikaltimus.

M. Joly teigė, kad specializuotas policijos padalinys buvo atsiųstas siekiant užtikrinti, kad tyrimas būtų vykdomas ir vyktų greitai.

Tuo tarpu sąjungininkėms šią savaitę išsiuntus daugiau kaip 200 Rusijos diplomatų ir darbuotojų, ministras pirmininkas Justinas Trudeau sakė dvejojantis, ar sekti jų pavyzdžiu.

„Nesu tikras, ar simbolinis gestas, kai Rusijos diplomatai nebegali daryti to, ką jie daro Kanadoje, yra vertas to, kad prarastume savo diplomatus Maskvoje“, – Otavoje sakė J. Trudeau.

Severodonecke rusų ugnis sunaikino dešimt daugiaaukščių namų

Rusijos artilerijos ugnis Ukrainos rytuose esančiame Severodonecko mieste sugriovė daugiau kaip 10 daugiaaukščių pastatų, pranešė regiono pareigūnai.

Taip pat nukentėjo penki privatūs gyvenamieji namai, mokykla, prekybos centras ir keli garažai, pranešė Luhansko regiono civilinė gynyba.

Luhansko gubernatorius ir Kyjivo vyriausybė ragina Luhansko ir kitų rytinių rajonų gyventojus susikrauti daiktus ir bėgti prieš galimą plataus masto Rusijos puolimą.

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Ukrainos geležinkeliai vien trečiadienį iš grėsmę patiriančių teritorijų į šalies vakarus pervežė kelis tūkstančius žmonių.

„Mes žinome, kad Rusijos diplomatai Kanadoje nėra naudingi. Jie skleidžia dezinformaciją. Jie stumia proputinišką propagandą konflikto ir karo metu, – sakė jis. – Turime pasverti neigiamas ir teigiamas to pasekmes, nes Maskvoje yra neeilinių kanadiečių, kurie teikia mums informaciją apie tai, ką daro Rusijos žmonės“.

Ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk sakė, kad Ukrainos geležinkeliai vien trečiadienį iš grėsmę patiriančių teritorijų į šalies vakarus pervežė kelis tūkstančius žmonių.

Ukraina žino apie tūkstančius dingusių žmonių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare pareiškė, kad Maskva neišvengs atsakomybės dėl didelio per karą nužudytų ukrainiečių skaičiaus.

„Mes jau žinome apie tūkstančius dingusių žmonių“, – sakė jis „Telegram“.

Pasak jo, yra tik du variantai, kad galėjo atsitikti dingusiems žmonėms – arba jie buvo deportuoti į Rusiją, arba nužudyti.

V. Zelenskis sakė, kad Maskva pakeitė savo taktiką po to, kai kilo tarptautinis pasipiktinimas dėl vaizdų iš Kijevo priemiesčio Bučos, kur pasitraukus Rusijos kariams buvo rasta šimtai civilių kūnų.

Dabar Rusijos karių užimtose teritorijose stengiamasi iš gatvių ir rūsių pašalinti žuvusiųjų kūnus, tačiau žmonių dingimo aplinkybėms nustatyti bus naudojami tyrimai, liudininkų parodymai ir palydovinės nuotraukos, sakė jis.

V. Zelenskis sakė, kad Maskva toliau didina kovinę galią, kad įgyvendintų savo ambicijas Donbase rytų Ukrainoje, o Rusijos daliniai ruošiasi atnaujinti puolimą.

Vyriausybė Kijeve paragino Luhansko, Donecko ir Charkivo gyventojus bėgti.

V. Zelenskis sakė, kad kol Rusija nepradės rimtai siekti taikos, Ukraina kovos ir nesitrauks.

V. Zelenskis išvardijo septynias šalis, pasirengusias svarstyti saugumo garantijas Ukrainai

Septynios šalys pasirengusios svarstyti tarptautinio susitarimo dėl saugumo garantijų Ukrainai turinį. Tai trečiadienį interviu Turkijos televizijos kanalui „Habertürk“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„JAV, Didžioji Britanija, Turkija, Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Izraelis – tai dar ne visi garantai, bet aš išvardijau tas šalis, kurios pasirengusios atvykti ir svarstyti saugumo garantijų sąrašą. Todėl tai – pirmas žingsnis. Susitikimas su šiais garantais, vėliau – bendras saugumo garantijų suvokimas, o jau po to – bendravimas su Rusijos atstovais“, – sakė valstybės vadovas.

Anot V. Zelenskio, dalis šalių pasirengusios visiškai remti Ukrainą, dalis – ne, todėl reikia surengti patarėjų lygio susitikimą ir aptarti potencialaus dokumento straipsnius.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad toks susitikimas „tikrai įvyks“.

Kovo pabaigoje Stambule įvyko Ukrainos ir Rusijos delegacijų derybos. Ukrainos delegacijos narys Oleksandras Čalas pareiškė, kad Ukraina sutinka užfiksuoti savo neutralumą ir nebranduolinį statusą, jeigu jai bus suteiktos saugumo garantijos, kurios „savo turiniu ir savo forma turi būti analogiškos NATO 5-ajam straipsniui“. Kijevo nuomone, Ukrainos saugumo garantais galėtų tapti JT Saugumo Tarybos narės, taip pat Vokietija, Izraelis, Italija, Kanada, Lenkija ir Turkija.

Anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad JAV nesutinka suteikti tokių saugumo garantijų, kokių prašo Ukraina, praneša UNIAN.