Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Ukrainos derybininkas: pokalbiai su Rusija sustabdyti iki antradienio
Vieno Ukrainos derybininko teigimu, pokalbiai su Rusija sustabdyti iki antradienio, praneša agentūra „Reuters“.
Ketvirtasis pokalbių ratas, Ukrainos duomenimis, koncentruojasi į paliaubas, rusų dalinių išvedimą ir saugumo garantijas Ukrainai.
Iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 2,8 mln. žmonių, rodo Jungtinių Tautų (JT) duomenys.
Dagiausiai žmonių prieglobstį rado kaimyninėje Lenkijoje. ES atstovai spėja, kad pabėgėlių skaičius gali išaugti iki 5 mln.
Ir Ukrainos viduje yra milijonai pabėgėlių. Prieš karą šalyje gyveno apie 44 mln. žmonių.
JK teigia toliau tieksianti Ukrainai gynybinę ginkluotę
Rusijos antskrydis prieš karinę bazę netoli Lenkijos sienos kelia nerimą, tačiau tai neatgrasys Jungtinės Karalystės (JK) nuo tolesnio gynybinės ginkluotės tiekimo Ukrainai, JK premjero Boriso Johnsono atstovą spaudai cituoja portalas „France 24“.
Pasak Rusijos gynybos ministerijos, antskrydžio metu sunaikinti „užsienio samdiniai ir daug užsienietiškos ginkluotės“.
„Šios atakos kelia didelį nerimą“, – teigė B. Johnsono atstovas. Paklaustas, ar tai atgrasys JK nuo tolesnio ginkluotės tiekimo, jis pareiškė: „Ne. Tęsime šios gynybinės, letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainos vyriausybei. Gyvybiškai svarbu, kad tai darytume ir toliau, žinome, jog tai buvo naudinga ir (ginkluotė) buvo sėkmingai dislokuota.“
Rusija pripažįsta, kad Ukrainoje ne viskas vyksta pagal planą
Rusijos Nacionalinės gvardijos vadovas Viktoras Zolotovas pripažino, kad karinė operacija Ukrainoje vyksta lėčiau nei planuota, praneša agentūra „Reuters“.
Šis prezidento Vladimiro Putino patikėtinio pripažinimas yra iki šiol stipriausias viešas patvirtinimas iš Rusijos vadovybės žiedo, kad įvykiai Ukrainoje klostosi ne pagal planą. „Noriu pasakyti, kad taip, ne viskas einasi taip greitai, kaip norėtųsi“, – pareiškė V. Zolotovas komentaruose Nacionalinės gvardijos portale.
Nacionalinį gvardija yra tiesiogiai pavaldi V. Putinui, jos dalinių yra Ukrainoje.
Vokietija prašo kol kas nebesiųsti iš Lenkijos traukinių su pabėgėliais iš Ukrainos
Berlynas kreipėsi į Varšuvą, prašydamas kol kas nebesiųsti į Vokietiją traukinių su pabėgėliais iš Ukrainos. Tai pirmadienį televizijos kanalui TVN24 pareiškė Lenkijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Pawełas Szefernakeris.
Pasak jo, „pabėgėlių iš Ukrainos srauto dydis buvo netikėtas visai Europai“. „Vakar vakare aš kalbėjausi su Vokietijos VRM, jie mus paprašė laikinai sustabdyti specialiuosius traukinius, kurie važiuoja į VFR, kadangi ten jau susidarė butelio kaklelio padėtis. Tai rodo, kad ES buvo visiškai nepasirengusi šiai situacijai“, – pažymėjo P. Szefernakeris.
„Ką reiškia siaura vieta? Per tris dienas specialiaisiais traukiniais iš Varšuvos, Krokuvos ir Katovicų išvažiavo 28 tūkst. žmonių. Pas mus jų yra 1,5 mln.“, – pabrėžė Lenkijos VRM vadovo pavaduotojas.
„Mes visi turime palaikyti vieni kitus, aš tikiuosi Europos solidarumo“, – pridūrė jis.
Naujausiais Lenkijos sienos apsaugos tarnybos duomenimis, nuo vasario 24 d. į šalį iš Ukrainos atvyko 1,758 mln. žmonių. Savaitgalį Lenkijos vyriausybė išsiuntė apie 20 traukinių su pabėgėliais į Vokietiją, taip pat kelis papildomus traukinius į Čekiją.
Į Lenkiją iš Ukrainos jau atvyko daugiau kaip 1,75 mln. pabėgėlių
Nuo Rusijos invazijos pradžios į Lenkiją iš Ukrainos jau atvyko daugiau kaip 1,75 mln. pabėgėlių, pirmadienį lenkų pasieniečius cituoja BBC.
Tačiau manoma, kad ne visi šie žmonės pasiliko Lenkijoje. Varšuvos universiteto mokslo prorektoriaus Macieko Duszcyko skaičiavimu, Lenkijoje pasiliko apie 1 mln. pabėgėlių, o likusieji išvyko į kitas šalis.
Sekmadienį Lenkijos sieną kirto 82 100 ukrainiečių, savo tviteryje pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba. Palyginimui, šeštadienį šis skaičius siekė 79 800.
Iki pirmadienio 6 val. ryto Grinvičo (8 val. ryto Lietuvos) laiku į Lenkiją jau buvo atvykę 18 400 žmonių.
Rusija apšaudė „Antonov“ lėktuvų gamyklą Kyjive
Rusijos kariai apšaudė Kyjive esančią „Antonov“ lėktuvų gamyklą. Apie tai pranešė Ukrainos pareigūnai, kuriais remiasi „Sky News“.
Padarytos žalos mastas kol kas neaiškus. BBC duomenimis, objektas yra už maždaug 10 km nuo miesto centro.
Kiek anksčiau pranešta, kad sostinėje buvo užpultas gyvenamasis pastatas ir nelaimės metu žuvo mažiausiai du žmonės, o dar trys sužeisti.
Vietos žiniasklaida taip pat pranešė, kad Rusijos raketa pataikė į televizijos bokštą netoli Rivnės miesto. Nežinoma, ar yra žuvusiųjų.
Rusijoje nebeveikia socialinis tinklas „Instagram“
Pirmadienį Rusijoje nebeveikia socialinis tinklas „Instagram“. Prieš tai jį valdanti bendrovė „Meta“ savo platformose leido skelbti raginimus imtis smurto prieš Rusijos piliečius.
Kaip praneša naujienų agentūros AFP žurnalistai, pirmadienį „Instagram“ programėlės nebuvo įmanoma atnaujinti be virtualaus privataus tinklo (VPN). Be to, šis socialinis tinklas atsidūrė Rusijos ryšių priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ „ribotos prieigos“ interneto išteklių sąraše.
Rusija prašė Kinijos karinės pagalbos
Rusija paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos karui Ukrainoje, sekmadienį pranešė JAV žiniasklaida, praėjus kelioms valandoms, kai Baltieji rūmai perspėjo, jog Pekinas susidurs su rimtomis „pasekmėmis“, jei padės Maskvai išvengti sankcijų.
JAV pareigūnai žiniasklaidai sakė, kad Rusija paprašė karinės įrangos ir paramos iš savo pagrindinės sąjungininkės. Maskva taip pat prašė Pekino ekonominės pagalbos, kad išvengtų didelę žalą darančių sankcijų, kurias jai taiko dauguma Vakarų pasaulio šalių, rašo „The New York Times“, cituodamas anoniminius pareigūnus. Pareigūnai atsisakė paaiškinti, ko tiksliai Rusija prašė ir ar Kinija atsakė. Apie tai klausiamas Kinijos ambasados Vašingtone atstovas spaudai daugeliui leidinių sakė „niekada apie tai negirdėjęs“.
Pekinas tiesiogiai nepasmerkė Maskvos už jos pradėtą invaziją ir dėl įtampos tarp Rusijos ir Ukrainos didėjimo ne kartą kaltino NATO „plėtrą į rytus“, kartodamas Kremliaus skundą.
J. Sullivanas sekmadienį sakė, kad Baltieji rūmai „atidžiai stebi“, ar Kinija teikia materialinę ar ekonominę paramą Rusijai. „Neliksime nuošalyje ir neleisime jokiai šaliai kompensuoti Rusijai jos nuostolių dėl ekonominių sankcijų“, – sakė jis CNN laidoje.
Praėjusią savaitę Pekinas pareiškė, kad jo draugystė su Rusija išlieka „tvirta kaip uola“, nepaisant tarptautinio Maskvos pasmerkimo, ir leido suprasti, kad yra pasirengęs padėti tarpininkauti užbaigiant karą Ukrainoje.
R. Kadyrovas sako esąs Ukrainoje
Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas pirmadienį pareiškė esantis Ukrainoje kartu su Rusijos pajėgomis, vykdančiomis puolimą šalyje.
R. Kadyrovas, kurį tarptautinės nevyriausybinės organizacijos kaltina rimtais žmogaus teisių pažeidimais griežtai kontroliuojamoje Kaukazo respublikoje, „Telegram“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis su karine uniforma kambaryje studijuoja planus prie stalo su kareiviais. Pranešime jis nurodė, kad vaizdo įrašas nufilmuotas Hostomelyje, netoli Kijevo esančiame aerodrome, kurį Rusijos pajėgos užėmė pirmosiomis puolimo dienomis. Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.
„Buvome apie 20 km nuo jūsų, Kijevo nacių, o dabar esame dar arčiau“, – parašė R. Kadyrovas. Jis paragino Ukrainos pajėgas pasiduoti, „kitaip jums galas“. „Mes jums parodysime, kad Rusijos praktika moko kariauti geriau nei užsienio teorija ir karinių patarėjų rekomendacijos“, – pridūrė jis.
R. Kadyrovas, geležiniu kumščiu valdantis Rusijos Čečėnijos Respubliką, yra buvęs maištininkas, tapęs Kremliaus sąjungininku. Prasidėjus Rusijos puolimui, socialiniuose tinkluose pasklido vaizdai, kuriuose matyti Čečėnijos sostinės Grozno aikštė pilna karių, teigiančių, kad vyksta į Ukrainą. R. Kadyrovo pajėgos kaltinamos daugybe piktnaudžiavimų Čečėnijoje.
