Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Sugriauta 80 proc. gyvenamųjų būstų

Karo smarkiai paveiktame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, vietos valdžios duomenimis, sugriauta apie 80 proc. gyvenamųjų būstų, 30 proc. jų nebus įmanoma atstatyti. „Kasdien ant miesto numetama vidutiniškai 50-100 bombų. Sugriovimai milžiniški“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale pareiškė miesto valdžia.

Mariupolis blokuojamas jau 16 dienų. Tūkstančiai žmonių dėl Rusijos vykdomų apšaudymų priversti prieglobsčio ieškoti slėptuvėse. Iki šiol miestą paliko apie 30 000 civilių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Trečiadienį Mariupolyje buvo bombarduojamas ir teatras. Čia įrengtoje slėptuvėje buvo šimtai civilių. Daug žmonių pavyko išgelbėti.

Mariupolis prie Azovo jūros daug dienų yra apsuptas rusų pajėgų ir Maskvai ištikimų separatistų. Virtinė mėginimų evakuoti žmones iš strategiškai svarbaus miesto žlugo.

J. Bidenas kalbėsis su Xi Jinpingu apie karą Ukrainoje

JAV Prezidentas Joe Bidenas penktadienį kalbėsis su Kinijos vadovu Xi Jinpingu įvairiais klausimais, tarp jų – ir apie Rusijos karą Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.

Pekinas atsisakė pasmerkti savo artimą sąjungininkę Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą, o dėl įtampos didėjimo kaltina JAV ir NATO plėtrą į rytus.

„Abu vadovai aptars konkurencijos tarp mūsų šalių valdymą, taip pat Rusijos karą Ukrainoje ir kitus abiem šalims rūpimus klausimus“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.

Prancūzija sako, kad Rusija tik apsimeta, jog derasi su Ukraina

Rusija apsimeta, kad derasi su Ukraina, toliau vykdydama invaziją į kaimyninę šalį ir vadovaudamasi žiauria strategija, kurią jau taikė kitur, ketvirtadienį pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yves’as Le Drianas.

„Deja, vis dar susiduriame su ta pačia rusiška logika – keliame maksimalius reikalavimus, norime, kad Ukraina pasiduotų, ir stipriname apgulties karą“, – sakė J. Y. Le Drianas. „Kaip ir Grozne (Čečėnijoje) ir Alepe (Sirijoje), yra trys tipiški elementai – beatodairiškas bombardavimas, vadinamieji humanitariniai „koridoriai“, sukurti tam, kad galėtų apkaltinti kitą pusę jų negerbimu, ir derybos be jokio kito tikslo, kaip tik apsimesti, kad derasi“.

Ukraina, priešingai, „dalyvauja derybose atsakingai ir atvirai“, pridūrė jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras trečiadienį atmetė Kremliaus siūlymą kaimynei tapti neutralia šalimi, tokia kaip Švedija ar Austrija, sakydamas, kad Kyjivui reikia geležinių saugumo garantijų. Jos vyriausiasis derybininkas Michailo Podoliakas tviteryje parašė, kad „Financial Times“ paskelbtas 15 punktų taikos plano projektas atspindi Rusijos reikalaujančią poziciją. Nieko daugiau. Ukraina turi savo pozicijas.

J. Y. Le Drianas pareiškė, kad Europos pagalba Ukrainai, įskaitant ginklų tiekimą, neatgrasys Rusijos lyderio Vladimiro Putino nuo grasinimų smogti vilkstinėms ar jo žvanginimo branduoliniu smūgiu. „Retorinis eskalavimas branduoliniais klausimais yra prezidento Putino įprotis“, – sakė jis leidiniui „Le Parisien“, smerkdamas Rusijos mojavimą strateginėmis pajėgomis kaip neproporcingą ir neatsakingą.

Kol kas „yra vienas neatidėliotinas reikalas – paliaubos, paliaubos, paliaubos“, sakė J. Y. Le Drianas. „Rusija kol kas to atsisako. Taigi sankcijos bus ryžtingai griežtinamos tol, kol V. Putinas supras, kad konflikto tęsimo kaina yra tokia didelė, jog geriau nutraukti ugnį, ir pradės tikras derybas su prezidentu Zelenskiu“.

Ukraina ragina ES įstatymų leidėjus pripažinti V. Putiną „karo nusikaltėliu“

Ukrainos gynybos ministras ketvirtadienį paragino Europos Sąjungos įstatymų leidėjus pripažinti Rusijos prezidentą „karo nusikaltėliu“ ir padidinti ginklų tiekimą kovai su Maskvos pajėgomis.

Toks reikalavimas pareikštas JAV prezidentui Joe Bidenui trečiadienį sukėlus Kremliaus įtūžį, kai jis pavadino Rusijos lyderį „karo nusikaltėliu“ dėl jo pajėgų vykdomų Ukrainos miestų bombardavimų.

„Tai ne tik karas. Tai valstybinis teroras. Reguliari agresoriaus armija nuosekliai naikina civilius gyventojus, – ES įstatymų leidėjams per vaizdo ryšį sakė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. – Kreipiuosi į visus Europos Parlamento narius pripažinti, kad Putinas yra karo nusikaltėlis, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos“.

O. Reznikovas atkreipė dėmesį į žiaurų išpuolį pietiniame Mariupolio uostamiestyje ir teatro susprogdinimą. Jame, kaip pranešė pareigūnai, glaudėsi apie 1 200 moterų ir vaikų. Jis sakė, kad per tris savaites nuo V. Putino invazijos pradžios visoje Ukrainoje sugriauta daugiau nei 400 mokyklų, 110 ligoninių ir 1000 gyvenamųjų namų.

Ukrainos pasipriešinimas ir logistikos problemos sustabdė Rusijos puolimą Maskvai siekiant žaibiškos pergalės. O. Reznikovas teigė, kad žuvo daugiau nei 14 tūkst. Rusijos kareivių.

Ministras tvirtino, kad su gausesniais priešais susiduriantys Kyjivo kariai galiausiai triumfuos prieš didesnes Kremliaus pajėgas, bet paragino Europą padėti tiekti daugiau ginklų. „Mes laimėsime. Klausimas tik, kokią kainą už tai sumokės Ukrainos žmonės, – sakė O. Reznikovas. – Rusus galima sustabdyti, iškovoti pergalę, bet mums reikia pagalbos“.

Jis paragino „labai greitai“ suteikti daugiau finansinės pagalbos, kad Ukraina galėtų įsigyti techninės įrangos, įskaitant reaktyvinius lėktuvus, šarvuočius, prieštankines ir priešlėktuvines sistemas. 27 valstybių ES jau skyrė 500 mln. eurų ginklams Kyjivui, yra pasiūlymas skirti dar 500 milijonų.

O. Reznikovas taip pat paragino ES sugriežtinti sankcijas Rusijai ir daryti spaudimą įmonėms, kurios nenutraukė verslo toje šalyje. Jis įnirtingai kritikavo Vakarų atsisakymą nustatyti virš Ukrainos neskraidymo zoną taip įsikišant tiesiogiai. „Mes prarasime vis daugiau gyvybių, o Europos šalys vėliau sumokės dar daugiau pinigų, kad padėtų atstatyti Ukrainą, – kalbėjo jis. – Kuo ilgiau dvejosite, tuo labiau mūsų vaikai ir anūkai tai supras kaip nusikaltimą Ukrainai“.

Subombarduotame Ukrainos teatre glaudėsi daugiau nei 1000 civilių

Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija apgultame pietiniame Mariupolio uostamiestyje sunaikino teatrą, kuriame glaudėsi daugiau nei tūkstantis žmonių, aukų skaičius kol kas nežinomas.

Pareigūnai paskelbė vaizdus, ​​kuriuose matyti, kad kadaise žvilgantis baltai nudažytas trijų aukštų teatras virto žiojinčia kiauryme ir degėsiais, plytų ir nuolaužų krūva.

„Įsibrovėliai sugriovė Dramos teatrą. Jame glaudėsi daugiau nei tūkstantis žmonių. Mes to niekada neatleisime“, – teigiama Mariupolio miesto tarybos pranešime.

Palydovinėse nuotraukose, kuriomis kelias dienas prieš ataką pasidalijo privati ​​bendrovė „Maxar“, ant žemės abiejose pastato pusėse aiškiai matyti žodžiai „DETI“ – vaikai rusų kalba.

Mariupolio meras Vadymas Boičenka pavadino ataką „siaubinga tragedija“. „Ten slėpėsi žmonės. Kai kurie sakė, kad jiems pasisekė išgyventi, bet, deja, ne visiems pasisekė“, – vaizdo žinutėje sakė jis. „Vienintelis žodis, apibūdinantis tai, kas šiandien įvyko, yra genocidas, mūsų tautos, mūsų Ukrainos žmonių genocidas. Tačiau esu įsitikinęs, kad ateis diena, kai mūsų gražus Mariupolio miestas vėl pakils iš griuvėsių.“

Miestas yra pagrindinis strateginis Maskvos taikinys, potencialiai jungiantis Rusijos pajėgas Kryme į Vakarus ir Donbasą Rytuose bei nutraukiantis Ukrainos prieigą prie Azovo jūros. Ištisas dienas Rusijos pajėgos bombarduoja miestą, kadaise turėjusį apie pusę milijono gyventojų, elektros, maisto ir vandens tiekimas jame nutrauktas.

Ukrainos pareigūnai sprogdinimą pavadino karo nusikaltimu. „Neįmanoma rasti žodžių apibūdinti cinizmo ir žiaurumo lygį, su kuriuo rusų įsibrovėliai naikina Ukrainos pajūrio miesto taikius gyventojus“, – rašoma oficialiame pranešime.

Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas pasmerkė Rusijos žiaurumą ir išjuokė tuos Vakaruose, kurie sėdėdami „Berlyno kavinėje“ atsisako nustatyti neskraidymo zoną, nes baiminasi Trečiojo pasaulinio karo su Rusija.

Rusijos gynybos ministerija neigė, kad jos pajėgos bombardavo miestą, ir pareiškė, kad pastatas buvo sugriautas per Ukrainos nacionalistų bataliono „Azov“ surengtą sprogdinimą. Ji teigė, kad „taikūs civiliai galėjo būti ten laikomi įkaitais“.

Maskva jau anksčiau apkaltino šį karinį dalinį dėl praėjusios savaitės Mariupolio gimdymo namų subombardavimo, sukėlusio tarptautinį pasipiktinimą.

Žmogaus teisių grupės teigė vis dar nežinančios tikrojo vaizdo Mariupolyje. „Kol nežinome daugiau, negalime atmesti galimybės, kad teatro teritorijoje buvo Ukrainos karinis taikinys, bet žinome, kad teatre glaudėsi mažiausiai 500 civilių“, – sakė Belkis Wille’as iš „Human Rights Watch“. „Tai kelia rimtą susirūpinimą, koks buvo numatytas taikinys.“

Pasak Ukrainos valdžios, apgultame mieste žuvo daugiau nei 2 tūkst. žmonių. Iš miesto bėgantys gyventojai kalbėjo apie gatvėse paliktus pūti kūnus, minų laukus ir Rusijos aviacijos antskrydžius jų kelyje. Rusijos pajėgos trečiadienį nusitaikė į geležinkelio stotį pietiniame Ukrainos Zaporižės mieste, kur tūkstančiai pabėgėlių iš Mariupolio mėgina trauktis tolyn nuo kautynių.

Lenkijos premjeras paragino Vakarų šalių lyderius taip pat apsilankyti Kijeve

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis paragino Vakarų šalių lyderius apsilankyti Rusijos agresijos auka tapusioje Ukrainoje.

„Aš raginu Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, Didžiosios Britanijos premjerą Borisą Johnsoną, JAV prezidentą Joe Bideną, Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną ir visus ES valstybių vadovus taip pat apsilankyti Kijeve. Jie privalo pažvelgti į akis moterims ir vaikams, padėti jiems išsaugoti gyvybę ir nepriklausomybę. Ten kovojama dėl Europos ir Vakarų pasaulio vertybių. Todėl privalome stoti į jų pusę“, –  pareiškė jis trečiadienio vakarą paskelbtame interviu Vokietijos laikraščiui „Bild“.

M. Morawieckis lankėsi Kijeve kartu su Čekijos premjeru Petru Fiala ir Slovėnijos ministru pirmininku Janezu Janša.

Pasak Lenkijos premjero, suderinus su ES lyderiais, parengtas paramos Ukrainai paketas, kuris apims ne tik humanitarinę pagalbą, bet ir gynybinę ginkluotę. „Ukrainai dabar labiausiai reikia prieštankinių ginklų, zenitinių raketų „Stinger“, kad galėtų atremti brutalias Putino atakas“, – sakė M. Morawieckis.