Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Prancūzija konfiskavo dvi Rusijos oligarchui priklausančias jachtas
Prancūzijos valdžia konfiskavo dvi prabangias jachtas, priklausančias vienam įtakingiausių Rusijos verslininkų – tai naujausias Vakarų vyriausybių žingsnis konfiskuojant prezidento Vladimiro Putino bendražygių turtą dėl jo invazijos į Ukrainą.
„Mažieji Grįžulo Ratai“ – 17 metrų ilgio laivas, kurio vertė 20 mln. eurų (22 mln. JAV dolerių), priklausantis Aleksejui Kuzmičiovui, pagrindiniam konglomerato „Alfa“ akcininkui, konfiskuotas Viduržemio jūros Kanų kurorte kovo 16 d., naujienų agentūrai AFP trečiadienį sakė šaltinis vyriausybėje. Pirmadienį buvo konfiskuotas jo 26 metrų ilgio laivas „Didieji Grįžulo Ratai“, kuris buvo aptarnaujamas netoliese esančiuose Antibuose, jo vertė – 70 mln. eurų.
59 metų A. Kuzmičiovas palaiko tvirtus ryšius su Rusijos prezidentu, sakoma Europos Sąjungos kovo 15 d. pareiškime, kuriame skelbiamos sankcijos V. Putinui artimiems rusams. Milijardierius, vienas didžiausių Rusijos mokesčių mokėtojų, kaltinamas suteikęs „didelį pajamų šaltinį Rusijos Federacijos vyriausybei, atsakingai už Krymo aneksiją ir Ukrainos destabilizavimą“, sakoma pareiškime.
Prancūzijos Rivjera nuo seno mėgstama Rusijos elito, kurio daugelis praturtėjo prisiekę ištikimybę V. Putinui, pradėjusiam stiprinti savo kontrolę Rusijoje nuo tada, kai 2000 m. pirmą kartą buvo išrinktas prezidentu.
Šio mėnesio pradžioje Prancūzijos valdžia konfiskavo superjachtą „Amore Vero“, priklausančią Rusijos naftos magnatui Igoriui Sečinui – 86 metrų ilgio laivą, kurio vertė, kaip pranešama, apie 120 mln. dolerių. Ispanija, Italija ir Didžioji Britanija taip pat konfiskavo Rusijos jachtas – tai dalis Europos Sąjungos pastangų spausti V. Putiną nutraukti invaziją į Ukrainą. Antradienį Gibraltaro pareigūnai pranešė sulaikę superjachtą, priklausančią Rusijos oligarchui Dmitrijui Pumpianskiui. Didžiausios Rusijos plieninių vamzdžių gamintojos TMK vadovas šį mėnesį buvo įtrauktas į Rusijos magnatų, kuriems taikomos ES ir Jungtinės Karalystės sankcijos, sąrašą, baudžiant Rusiją už vasario 24 d. pradėtą invaziją į Ukrainą.
Ukrainiečiai atstumia Kijevą supančias Rusijos pajėgas
Ukrainos pajėgos atstūmė Rusijos karius keliose vietovėse aplink Kyjivą, trečiadienį sakė miesto meras, pažadėjęs ginti kiekvieną pastatą, o ne atiduoti sostinę.
Kyjivo meras Vitalijus Kličko sakė, kad šiauriniame ir rytiniame miesto pakraščiuose vyksta mūšiai ir kad „mažas Makarivo miestas ir beveik visas Irpinas jau kontroliuojamas Ukrainos karių“. Irpinas ribojasi su Kyjivu rytuose, o Makarivas yra maždaug už 50 kilometrų į vakarus.
Įnirtingi apsikeitimai artilerijos ugnimi vyko Irpine ir Liutiže į šiaurę nuo Kyjivo, už fronto linijų Irpine vyko didelis aktyvumas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Ukrainos naujienų agentūra kalbėjo apie galimą Rusijos kariuomenės apsupimą Irpine, taip pat Bučoje ir Hostomelyje, esančiuose vakariniame Kyjivo pakraštyje.
V. Kličko sakė neturįs išsamesnės informacijos apie vykstančius Ukrainos kontrpuolimus.
Vasario 24 d. į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos sparčiai veržėsi į Kyjivo pakraščius, tačiau jų pastangos apsupti miestą ir į jį įžengti žlugo. „Agresorių taikinys yra Ukrainos sostinė (…) nes miestas yra šalies širdis“, – per spaudos konferenciją miesto parke su vaizdu į Dnipro upę sakė buvęs bokso čempionas V. Kličko. Jis paragino Rusijos karius grįžti namo ir sakė, kad ukrainiečiai yra pasirengę ginti Kyjive kiekvieną pastatą. „Verčiau mirsime, nei klaupsimės prieš rusus ar pasiduosime užpuolikams“, – kalbėjo K. Kličko. „Esame pasirengę kautis už kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną mūsų miesto dalį“.
Trečiadienio rytą buvo bombarduojamas Kyjivo šiaurės vakarų gyvenamasis rajonas, apgadinti keli pastatai ir sužeisti keturi žmonės. Miesto valdžios turimas aukų skaičius rodo, kad nuo invazijos pradžios sostinėje žuvo 73 civiliai, įskaitant keturis vaikus. Dar 297 žmonės buvo sužeisti.
Ukrainos sostinėje nuo savaitės pradžios galioja komendanto valanda. V. Kličko sakė, kad ši priemonė buvo būtina dėl iš kariuomenės gautos informacijos apie galimas atakas. Jis sakė, kad nuo konflikto pradžios suimta dešimtys diversantų.
A. Anušauskas lankosi Kyjive: ką tik atgabenome paramą Ukrainai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad trečiadienį Kyjive susitiko su Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu ir perdavė atgabentą Lietuvos paramą.
„Mes ką tik atgabenome paramą Ukrainai. Perdavėme Kyjive tiesiai Ukrainos gynybos ministrui Oleksijui Reznikovui viską, ko reikia XXI amžiaus lygio karybai“, – savo feisbuko paskyroje rašė ministras.
A. Anušausko teigimu, panašu, kad Kyjivas ir toliau ruošiasi gintis. Jau dabar, akcentuoja jis, ukrainiečių dvasia, ryžtas ir drąsa ginti savo valstybę sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes.
„Galėčiau daug rašyti apie ukrainiečių karių pasiryžimą ginti savo valstybę, savo laisvę ir nepriklausomybę, tačiau šalia gražių žodžių yra kažkas neapčiuopiama. Dvasia. Atrodo lyg miestas pats ruošiasi gintis. Ir ginsis, nepaisydamas ultimatumų ir grasinimų, iskanderų ir bombų. Joks okupantas to nesupras ir neįvertins prieš lįsdamas į mieste parengtus spąstus“, – teigė ministras.
„Tai stoviu čia šitame Europos viduryje, žvalgausi, vertinu ir skaičiuoju – kaip kiekvienas europietis. Bet kaip ir prieš karo pradžią besiginčydamas su ekspertais, prognozavusiais Ukrainai 72 valandas atsilaikyti prieš Rusijos galią, sakiau, ko mes nežinome. To X – dvasios, ryžto ir drąsos ginti savo valstybę. Šis nežinomasis gali sumaišyti ir sumaišė visas Putino generolų skaičiuotes“, – pridūrė jis.
Ukraina: derybose su Rusija esama didelių sunkumų
Ukraina trečiadienį teigė, kad derybose su Rusija dėl jau beveik mėnesį trunkančio karo nutraukimo esama „didelių sunkumų“.
„Derybos tęsiasi nuotoliniu būdu. Jose esama didelių sunkumų, nes ukrainiečių pusė laikosi aiškių ir principais grįstų pozicijų“, – žurnalistams atsiųstuose rašytiniuose komentaruose teigė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas.
Lenkija identifikavo 45 Rusijos diplomatus kaip galimus šnipus
Lenkijos vidaus saugumo agentūra (ABW) identifikavo 45 Rusijos diplomatus kaip galimus šnipus, trečiadienį pranešė jos atstovas.
„Vidaus saugumo agentūra sudarė 45-ių Lenkijoje po diplomatine priedanga dirbančių asmenų sąrašą“, – reporteriams teigė atstovas Stanislawas Zarynas ir pridūrė, kad įtariamieji taikėsi į Lenkiją.
V. Klyčko: pažadu, rusų pajėgos neįžengs į Kyjivą
„Blogiausiu atveju žūsime, tačiau niekuomet nepasiduosime“. Tai antradienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Europos Tarybą Strasbūre pareiškė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. „Kaip Kyjivo meras pažadu jums viena: rusai niekada neįžengs į Kyjivą“, – sakė jis.
„Mes sutvirtinome kiekvieną pastatą, kiekvieną gatvę, kiekvieną miesto kampą. Mes kovosime, kad apgintume savo miestą ir savo ateitį, – kalbėjo V. Klyčko. – Mes nesiklaupsime“.
V. Klyčko paragino Europos šalis „ekonominėmis, politinėmis ir karinėmis priemonėmis“ paremti jo šalį kovoje su Rusijos invazija. „Mums reikia ginklų, mes kovojame su viena galingiausių planetos kariuomenių“, – akcentavo Ukrainos sostinės meras.
Ukrainos duomenimis, karas iki šiol pražudė 121 vaiką
Nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukrainos duomenimis, šalyje žuvo 121 vaikas. Tai „Telegram“ kanale pranešė generalinė prokuratūra. 167 vaikai buvo sužeisti. Šių duomenų šiuo metu patikrinti neįmanoma.
Siūloma Georgijaus juostą ir Rusijos invazijos simbolį „Z“ prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams
Seimo nariai Monika Ošmianskienė ir Linas Jonauskas įregistravo Administracinių nusižengimų kodekso bei Susirinkimų įstatymo pataisas, kuriomis siekia dvispalves juodai oranžines Georgijaus (Šv. Jurgio) juostas bei Rusijos Federacijos karinių pajėgų invazijos simbolį „Z“ prilyginti nacistiniams ir komunistiniams simboliams.
Už jų platinimą, naudojimą susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitokį demonstravimą grėstų bauda nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų.
Pasak M. Ošmianskienės ir L. Jonausko, Rusijos karo Ukrainoje kontekste Georgijaus juosta bei Rusijos karinių pajėgų invazijos ženklas „Z“ tampa ne tik propagandos, bet ir agresijos simboliu.
„Jau ne vienus metus kalbama apie Georgijaus juostos draudimą. Ji yra tapusi propagandos, penktosios Rusijos kolonos Lietuvoje įrankiu provokuoti, skaldyti, kiršinti žmones, agresijos bei smurto simboliu, kuris nieko neturi bendro su Antrajame pasauliniame kare žuvusiųjų pagerbimu. Rusijos armijos invazijos simboliu tapusi raidė „Z“ jau taip pat pradedama naudoti bauginimui, patyčioms. Šiandien už šių simbolių naudojimą gresia baudos tik kaip už viešosios tvarkos pažeidimą ar turto sugadinimą. Dažniausiai pažeidėjai atsiperka viso labo įspėjimu. Įsigaliojus siūlomoms pataisoms, atsakomybė už šių simbolių naudojimą būtų daug griežtesnė ir atgrasytų nuo pažeidimų“, – teigia Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime narys L. Jonauskas.
Parlamentarė M. Ošmianskienė pažymi, kad „Z“ simbolis plinta ne tik kaip Rusijos karo veiksmų paramos ženklas, bet ir kaip gąsdinimo priemonė.
„Propagandos paveikti Rusijos gyventojai piešia „Z“ raidę ant savo automobilių, šis ženklas atsiduria ant Rusijos sportininkų varžybų aprangos, o nepalaikantys Putino vykdomo karo sulaukia jo ant savo durų. „Z“ raidė taip pat buvo naudojama serbų per prorusišką demonstraciją Belgrade, o Lietuvoje po Rusijos invazijos į Ukrainą tokiu simboliu jau pradedamos žymėti sienos. Negalima leisti, kad Rusijos propaganda pasiektų savo tikslą ir tokiu ženklu būtų terorizuojami draugiški Ukrainai verslai, gyventojai ar vykdomos įvairios provokacijos“, – sako Laisvės partijos frakcijos Seime narė M. Ošmianskienė.
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus draudžiama platinti, naudoti susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose arba kitaip demonstruoti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą, vėliavas, ženklus ar uniformas, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas, nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, viešai atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną.
Seimo nariai už šios simbolikos platinimą bei demonstravimą taip pat siūlo didinti baudas nuo trijų iki penkių šimtų eurų. Šiuo metu maksimali bauda už nacistinės ir komunistinės simbolikos platinimą ar demonstravimą siekia tris šimtus eurų.
V. Zelenskis pakvietė popiežių atvykti į Ukrainą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė popiežių Pranciškų atvykti į Ukrainą. Tai jis pareiškė naktį į trečiadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi, kuriame, be kita ko, papasakojo apie savo antradienį vykusį pokalbį telefonu su pontifiku. „Aš kalbėjau su popiežiumi apie taikos Ukrainai paieškas, apie okupantų žiaurumus ir humanitarinius koridorius apsiaustiems miestams“, – sakė V. Zelenskis.
Jis teigė pakvietęs popiežių atvykti į Ukrainą. „Manau, kad mes galime suorganizuoti šį svarbų vizitą, kuris visiems mums būtų vienodai naudingas“, – pridūrė prezidentas.
Prieš tai jau Kyjivo meras Vitalijus Klyčko kvietė Katalikų bažnyčios vadovą atvykti į Ukrainą. Kovo 8 dienos laiške jis pareiškė viltį, kad pasaulio religijų lyderių vizitas Kyjive „padės išgelbėti žmonių gyvybes ir nuties kelią taikai mūsų mieste, mūsų šalyje ir už jos ribų“.
Kyjivas: tikimybė, kad Baltarusija įsitrauks į karą, siekia 15-20 proc.
Ukrainos vadovybė šiuo metu mažai tikėtinu laiko baltarusių karių įsitraukimą į karą Ukrainoje. Tikimybė, kad Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka priims sprendimą dalyvauti kare Rusijos pusėje, yra „15-20 proc.“, antradienio vakarą sakė Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius, kurį cituoja agentūra „Unian“.
A. Lukašenka yra artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas. Nors rusų kariai naudojasi Baltarusijos teritorija kaip tramplinu veržtis į Ukrainą, baltarusių pajėgos, nepaisant pakartotinio Maskvos spaudimo, aktyviai kare nedalyvauja.
Ukrainos duomenimis, apie 60 proc. baltarusių karių atmeta dalyvavimą kare kaimyninėje šalyje. „Tačiau jei jiems būtų duotas įsakymas, jie peržengtų sieną, dalis jų net kovotų, – kalbėjo O. Arestovičius. – Bet aš manau, kad ta dalis, kuri kovos, net negaus progos įgyti karinės patirties“.
Taikos derybos su Rusija – labai sunkios
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksti trečiadienį paskelbtame vaizdo pranešime taikos derybas su Rusija apibūdino kaip „labai sunkias“.
„Jos labai sunkios, kartais skandalingos, bet žingsnis po žingsnio judame į priekį“, – sakė V. Zelenskis, pridurdamas, kad Ukrainos atstovai derasi kiekvieną dieną.
„Dirbsime, kovosime kiek įmanoma daugiau. Iki galo. Drąsiai ir atvirai. Derybininkai dirba nenuilstamai. Pailsėsime, kai laimėsime“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis padėkojo tarptautinei bendruomenei už paramą jo šaliai.
Jis sakė tikintis, kad šią savaitę planuojami trys Didžiojo septyneto, NATO ir ES aukščiausiojo lygio susitikimai suteiks papildomos paramos, ir pridūrė, kad laukia naujų sankcijų Rusijai ir naujos pagalbos Ukrainai.
Antradienį ir Ukraina, ir Rusija skelbė apie sėkmę mūšio lauke, praėjus beveik mėnesiui po to, kai Maskva įsiveržė į kaimyninę šalį ir sukėlė karą, kuris jau pareikalavo tūkstančių gyvybių ir privertė milijonus žmonių trauktis ieškant saugumo kitur.
V. Zelenskis: Mariupolio griuvėsiuose vis dar įstrigę 100 tūkst. žmonių
Ukrainos Mariupolio miesto griuvėsiuose įstrigę beveik 100 tūkst. žmonių, kuriems gresia badas, troškulys ir nesiliaujantis Rusijos bombardavimas, pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis, o Jungtinė Tautos sugriežtino reikalavimus Maskvai nutraukti „absurdišką“ ir „neįmanomą laimėti“ karą.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, dešimtys tūkstančių gyventojų jau pabėgo iš apgulto pietinio uostamiesčio, pateikdami sukrečiančius liudijimus apie „stingdantį pragaro peizažą, nusėtą lavonais ir pastatų griuvėsiais“.
Antradienį savo naujausiame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad vien per pastarąją parą pabėgo daugiau kaip 7 000 žmonių, tačiau viena grupė, keliaujanti sutartu humanitariniu koridoriumi į vakarus nuo miesto, buvo „tiesiog pagrobta okupantų“.
Jis įspėjo, kad dar daug tūkstančių žmonių negali išvykti, humanitarinei situacijai vis labiau blogėjant.
Privačios bendrovės „Maxar“ paskelbtose Mariupolio palydovinėse nuotraukose matyti išdegintas kraštovaizdis, keli pastatai liepsnoja, o iš miesto rūksta dūmai.
Pentagonas teigė, kad Rusija dabar Mariupolį bombarduoja artilerija, tolimojo nuotolio raketomis ir iš šalia esančioje Azovo jūroje dislokuotų karinių laivų.
Vietos ukrainiečių pajėgos taip pat praneša apie „smarkius“ sausumos mūšius su rusų „pėstininkais, kurie šturmuoja miestą“ po to, kai pirmadienį ukrainiečiai atmetė ultimatumą pasiduoti.
JT pagalbos agentūros mano, kad mieste nukentėjo apie 20 tūkst. civilių, galbūt 3 000 žmonių žuvo, tačiau pabrėžia, kad „tikrasis skaičius lieka nežinomas“.
Buvęs Mariupolio meras Sergijus Taruta prisiekė, kad miestas niekada neatleis Rusijai už apgultį.
„Niekada nebus pakankamai pykčio. Niekada nebus pakankamai keršto. Niekada nebus pakankamai atpildo, – sakė jis „Facebook“ žinutėje. – Dėl visų atimtų gyvybių, sulaužytų likimų, visų nužudytų vaikų, ašarų ir kančių nė vienas okupantas niekada negalės ramiai gyventi“.
Beveik mėnesį trunkanti Mariupolio apgultis sulaukia vis griežtesnio tarptautinio pasmerkimo.
JT vadovas Antonio Guterresas antradienį paragino Rusiją nutraukti „absurdišką karą“.
„Net jei Mariupolis kris, Ukraina negali būti užkariauta miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo, – sakė jis. – Šio karo neįmanoma laimėti. Anksčiau ar vėliau jis turės persikelti iš mūšio lauko prie taikos derybų stalo. Tai neišvengiama“.
Mariupolis yra pagrindinis prezidento Vladimiro Putino karo taikinys, nes per jį eina galima sausumos jungtis tarp Rusijos pajėgų Kryme pietvakariuose ir Rusijos kontroliuojamos teritorijos šiaurėje bei rytuose.
