Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Kyjivas pranešė, kad Rusija ir Ukraina apsikeitė karo belaisviais

Rusija ir Ukraina apsikeitė belaisviais, ketvirtadienį paskelbė Kyjivas. Jo teigimu, tai buvo pirmasis apsikeitimas kariais nuo tada, kai Maskva prieš mėnesį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.

„Pagal prezidento Volodymyro Zelenskio įsakymą įvyko pirmasis visavertis apsikeitimas karo belaisviais“, – feisbuke parašė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. „Mainais į 10 paimtų okupantų išgelbėjome 10 savo karių“, – sakė ji, turėdama omenyje Rusijos ir Ukrainos karius.

I. Vereščiuk taip pat sakė, kad 11 Rusijos civilių jūreivių, išgelbėtų netoli Juodosios jūros Odesos uostamiesčio, buvo iškeisti į 19 Maskvos laikomų Ukrainos civilių laivo įgulos narių.

Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau šią savaitę pareiškė, kad nuo tada, kai praėjusio mėnesio pabaigoje pradėjo invaziją į Ukrainą, Maskva įvykdė du apsikeitimus belaisviais. Pirmadienį Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova sakė, kad devyni rusai belaisviai buvo iškeisti į Melitopolio – miesto Pietryčių Ukrainoje, kurį užėmė Rusijos kariuomenė, merą. I. Vereščiuk trečiadienį patvirtino apsikeitimą Melitopolyje, bet neigė, kad būtų buvę kitų.

Yra reali grėsmė, kad Rusija panaudos Ukrainoje cheminius ginklus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad yra reali grėsmė, jog Maskva panaudos cheminius ginklus Ukrainoje, apkaltinęs Rusiją jau panaudojus fosforo bombas prieš civilius šalies gyventojus.

„Grėsmė, kad Rusija plačiu mastu panaudos cheminius ginklus Ukrainos teritorijoje, yra reali“, – per Didžiojo septyneto (G7) viršūnių susitikimą Briuselyje vaizdo ryšiu sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad Kyjivas turi informacijos, jog Rusijos kareiviai naudojo fosforo bombas prieš taikius Ukrainos žmones.

Rusijos aukso atsargos yra naujausių Vakarų sankcijų taikinys

Pasak aukšto rango JAV pareigūno, Rusijos centrinio banko sandoriams, susijusiems su auksu, bus taikomos Vakarų sankcijos, nes JAV ir sąjungininkės siekia užtikrinti, kad Rusija nesinaudotų prekyba auksu, siekdama išvengti sankcijų.

Pareigūno teigimu, nerimaujama, kad Rusija parduoda savo aukso atsargas, jog supirktų rublius, ir remia savo valiutą, kuri yra pakirsta nuo tada, kai daugelis valstybių įvedė sankcijas Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Remiantis skaičiavimais, Rusijos centrinis bankas turi nuo 100 mlrd. iki 240 mlrd. dolerių vertės aukso, arba apie 20 proc. visų finansinių rezervų, Rusijos turėtų prieš invaziją.

„Mūsų tikslas yra metodiškai panaikinti naudą ir privilegijas, kuriomis Rusija kadaise naudojosi kaip tarptautinės ekonominės tvarkos dalyvė“.

Lenkija atsisako mokėti rubliais už rusiškas dujas

Lenkijos valstybinė energetikos įmonė ketvirtadienį pareiškė nemokėsianti už rusiškas dujas rubliais. Tai dar viena šalis, atmetanti Kremliaus reikalavimus Maskvai patiriant precedento neturinčias sankcijas dėl jos karo Ukrainoje.

„Nesuprantame, kaip galėtume, – naujienų agentūra PAP citavo valstybinės naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovą Pawelą Majewskį. – Sutartis (…) nustato mokėjimo priemones. Ji neleidžia vienai šaliai to keisti pagal savo valią.“

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, kai lavina sankcijų užklupo Maskvą dėl jos karo. Vokietijos, šalies, kuri prieš karą 55 proc. gamtinių dujų importavo iš Rusijos, ekonomikos ministras pareiškė, kad toks žingsnis yra sutarties pažeidimas ir kad Berlynas aptars su Europos partnerėmis, kaip į tai reaguoti. Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas teigė, kad pasirašyta sutartis neleidžia atsiskaityti rubliais.

Dabartinė Lenkijos sutartis dėl rusiškų dujų baigiasi metų pabaigoje. Varšuva tikisi nuo tada atsisakyti rusiškų dujų, pakeisdama jas suskystintųjų dujų gabenimu į uostus ir dujomis iš Norvegijos Baltijos jūros dujotiekiu.

Kremlius stengiasi sumažinti precedento neturinčių sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, jos jau paveikė viską nuo centrinio banko užsienio atsargų iki „McDonalds“. Iš karto po V. Putino pranešimo rublis, smukęs nuo pat Ukrainos karo pradžios, sustiprėjo dolerio ir euro atžvilgiu, o dujų kainos kilo.

Kremlius neigia gandus apie gynybos ministro sveikatą

Kremlius atmetė spėliones apie gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kuris kelias savaites nesirodė viešai, buvimo vietą. „Gynybos ministras yra labai užsiėmęs“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „visiškai suprantama“, jog dabar ne laikas rodytis žiniasklaidai.

Rusijos žiniasklaida reiškė nuostabą, kad S. Šoigu nuo kovo 11 d. nesirodė viešai, buvo spėliojama apie galimas su širdimi susijusias jo sveikatos problemas. D. Peskovas atmetė šiuos pranešimus ir pasiūlė žurnalistams pasikalbėti su Gynybos ministerija.

Rusijos karas su Ukraina tęsiasi jau mėnesį. Gynybos ministerijos atstovas spaudai kasdien pateikia pranešimus apie Rusijos pajėgų operacijas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat padarė keletą viešų pareiškimų. Ketvirtadienį V. Putinas dalyvavo Nacionalinio saugumo tarybos posėdyje, per kurį, pasak D. Peskovo, S. Šoigu informavo tarybą apie „specialiųjų operacijų eigą“ – taip Rusija reikalauja vadinti karą.

JAV paskelbė sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų

Reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos paskelbė sankcijas daugiau kaip 400 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, įskaitant oligarchus, politikus ir gynybos kompanijas.

Baltųjų rūmų pareigūnas taip pat pranešė, kad JAV priims 100 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos ir suteiks šaliai dar daugiau kaip 1 mlrd. dolerių (910 mln. eurų) vertės humanitarinės pagalbos.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen lankosi Kyjive

„Privalome kasdien reikalauti, kad būtų nutraukta brutali agresija, atkurtas Ukrainos teritorinis vientisumas. Privalome ir toliau nuosekliai padėti realia gynybine, politine, finansine, humanitarine ir kitokia pagalba. Užtikrinti Ukrainos oro gynybą. Kuo greičiau suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Esame pasirengę burti tokiam sprendimui priimti būtiną ES šalių koaliciją“, – savo feisbuko paskyroje rašė Seimo pirmininkė.

Nuo karo pradžios Ukrainoje gimė daugiau kaip 15 300 mažylių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios lygiai prieš keturias savaites šalyje gimė daugiau kaip 15 300 naujagimių. Tai ketvirtadienį feisbuke pranešė Teisingumo ministerija. Į šią statistiką neįtraukti Rusijos okupuotose teritorijose gimę vaikai.

Per minėtą laikotarpį vyriausybės kontroliuojamose šalies teritorijose sudarytos mažiausiai 15 433 santuokos.

Ukraina praneša, kad Berdiansko uoste sunaikintas rusų karinis laivas

Ukrainos naujienų portalas unian.net, remdamasis karinio jūrų laivyno ir gynybos ministro pavaduotojos Anos Maliar informacija, pranešė, kad Berdiansko uoste sunaikintas Rusijos karinis laivas „Orsk“.

„Berdianske sunaikintas laivas galėjo gabenti iki 20 tankų, 45 šarvuočius ir 400 desantininkų. Tai didžiulis taikinys, į kurį pataikė mūsų kariuomenė“, – sakė A. Maliar.

Be to, šis laivas taip pat galėjo būti susijęs su Krymo okupacija, rašo Strateginių komunikacijų ir informacijos saugumo centras.

Pasak Unian.net, dar 2020 metų sausį iniciatyvos „InformNapalm“ savanoriai ištyrė Rusijos kariškių profilius socialiniuose tinkluose, kur rado vieną iš laivo „Orsk“ jūreivių, apdovanotą medaliu „Už Krymo sugrąžinimą“.

Tuo pat metu savanoriai nustatė, kad laivo vadas Sergejus Skvorcovas irgi buvo apdovanotas šiuo medaliu.

Unian.net portale taip pat paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip laivas sproginėja ir dega.

Portalas „Meduza“ rašo, kad Rusija šios informacijos oficialiai nekomentavo. Tačiau, neoficialiais duomenimis, su jėgos struktūromis susiję „Telegram“ kanalai teigia, kad į Berdiansko uostą pataikė ukrainiečių raketa „Točka-U“, ir patvirtina, kad vienas iš laivų nuskendo, o kiti kariniai laivai iš uosto išplaukė į jūrą.

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 128 vaikai, remdamasis ukrainiečių generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak prokuratūros, sužeisti dar 172 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Mykolajivo, Žytomyro, Sumų ir Chersono srityse. Per bombardavimus ir apšaudymus taip pat jau apgadintos 556 švietimo įstaigos, iš jų 73 – visiškai sunaikintos.

Šie duomenys nėra galutiniai.

Ukraina didina spaudimą rusų pajėgoms prie Kyjivo

Ukraina, pasak britų žvalgybos, didina spaudimą Rusijos ginkluotosioms pajėgoms į šiaurės rytus nuo Kyjivo. Šios ten jau susiduria su didžiulėmis aprūpinimo ir kovos moralės problemomis, trečiadienio vakarą pranešė britų Gynybos ministerija, remdamasi žvalgybine informacija.

Ukrainos pajėgos, be to, sėkmingai kontratakuoja rusų pozicijas sostinės pakraščiuose ir galimai atsikovojo Makarivą bei Mošuną. Yra „reali galimybė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar gali apsupti rusų dalinius Bučoje ir Irpine“, – sakoma toliau pranešime.

Dar prieš prasidedant karui Londonas pradėjo neįprastai atvirai dalytis su visuomene žvalgybine informacija. Vyriausybė dabar kasdien skelbia Rusijos vykdomo karo vertinimus.