Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

B. Johnsonas perspėja, kad nebūtų jokio „santykių normalizavimo“ su V. Putinu

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas šeštadienį pareiškė, kad Vakarai neturi bandyti „normalizuoti santykių“ su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu po jo invazijos į Ukrainą, ir pavadino šią krizę „lūžio tašku pasauliui“.

„Pasaulyje yra sakančių, kad mums geriau taikytis su tironija… Manau, kad jie giliai klysta“, – sakė JK lyderis savo Konservatorių partijos pavasario konferencijoje, vykusioje Blekpule, šiaurės vakarų Anglijoje.

„Mėginti po viso to atnaujinti santykius su Putinu, kaip tai darėme 2014 metais, reikštų vėl padaryti lygiai tą pačią klaidą, todėl Putinas turi žlugti. Tai lūžio taškas pasauliui ir pasirinkimo akimirka. Tai pasirinkimas tarp laisvės ir priespaudos“, – pridūrė jis.

B. Johnsonas atmetė V. Putino teiginius, esą jis pradėjo puolimą siekdamas užkirsti kelią Ukrainos stojimui į NATO, sakydamas, kad jis puikiai žinojo, jog Ukrainos teritorijoje neplanuojama dislokuoti raketų.

Iš tiesų „jis išsigando Ukrainos, nes Ukrainoje yra laisva spauda ir vyksta laisvi rinkimai“, – sakė premjeras.

„Ir jis bijojo, kad pats gali sulaukti pasmerkimo. Nes Putino Rusijoje vien už tai, kad invaziją pavadini invazija, tave įkalina 15 metų. O jei per rinkimus pasisakysi prieš Putiną, būsi nunuodytas arba sušaudytas“, – pridūrė B. Johnsonas.

Lenkija ragina įvesti Rusijos prekybos blokadą

Lenkijos Ministras Pirmininkas Mateuszas Morawieckis paragino sugriežtinti Europos Sąjungos sankcijas Rusijai dėl karo Ukrainoje.

Jo šalis siūlo prekybos blokadą, kuri turėtų įsigalioti kuo greičiau, pareiškė jis šeštadienį lankydamasis Liubičove netoli Varšuvos, praneša agentūra PAP.

Tai turėtų apimti draudimą Rusijos laivams su rusiškomis prekėmis įplaukti į Europos jūrų uostus ir draudimą gabenti prekes sausuma, sakė M. Morawieckis.

Toks žingsnis galėtų priversti Rusiją apsvarstyti, ar nebūtų geriau užbaigti šį žiaurų karą, sakė jis.

Pietų Ukrainoje po rusų smūgio į kareivines žuvo dešimtys Ukrainos karių

Rusijos kariuomenei smogus Ukrainos kareivinėms pietiniame Mykolajivo mieste, žuvo dešimtys karių, šeštadienį naujienų agentūrai AFP pranešė liudininkai, kol vyko gelbėjimo operacija.

„Ne mažiau kaip 200 karių miegojo kareivinėse“, kai ankstyvą penktadienio rytą smogė Rusijos kariuomenė, AFP sakė vienas iš Ukrainos karių, 22 metų Maksimas, nenurodydamas savo pavardės.

„Surasta mažiausiai 50 kūnų, bet nežinome, kiek dar yra po griuvėsiais“, – sakė jis.

Kitas karys apskaičiavo, kad per bombardavimą galėjo žūti apie 100 žmonių.

Valdžios institucijos kol kas nepaskelbė oficialaus žuvusiųjų skaičiaus.

Miesto šiaurėje esantis karinis objektas buvo visiškai sugriautas po to, kai penktadienio rytą į jį pataikė kelios raketos.

„Vakar orkai raketomis bailiai smogė mūsų miegantiems kariams“, – šeštadienį vaizdo įraše pareiškė regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas, pavartojęs ukrainietišką Rusijos pajėgų pravardę.

„Vyksta gelbėjimo operacija“, – pridūrė jis. Daugiau informacijos jis nepateikė, sakydamas, kad tikisi gauti oficialią informaciją iš ginkluotųjų pajėgų.

Ukrainoje šeštadienį atverta 10 evakuacinių koridorių

Šeštadienį Ukrainos gyventojams, bandantiems pabėgti iš karo zonų, buvo atverta 10 evakuacinių koridorių, pranešė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.

Vienas iš jų veda iš Mariupolio, pietinio uostamiesčio, kuriame vyko aršiausi šalyje  karo veiksmai.

Mariupolio pabėgėliai turėjo vykti į netoliese esantį Berdiansko miestą, kur jiems turi būti suteikta pagalba, o paskui jie bus susodinti į autobusus tolesnei kelionei.

I. Vereščuk vaizdo pranešime sakė, kad iš smarkiai puolamo Luhansko regiono šalies rytuose veda keturi koridoriai.

Kiti pabėgimo keliai buvo atverti iš kaimų ir miestų aplink sostinę Kijevą.

Maršrutai yra derinami su Rusija ir kiekvieną dieną skelbiami iš naujo.

AFP žurnalistai anksčiau tą dieną įvykio vietoje matė trijų žmonių kūnus, įskaitant sudraskytą lavoną, kurį iš po griuvėsių ištraukė gelbėtojai. Taip pat buvo ištrauktas išgyvenęs žmogus.

„Toliau skaičiuojame, bet atsižvelgiant į kūnų būklę to neįmanoma padaryti“, – AFP sakė gelbėtojas.

Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius vietos žurnalistams sakė, kad į miestą, kuriame prieš karą gyveno beveik pusė milijono gyventojų, smūgis buvo suduotas iš kaimyninio Chersono regiono, kurį dabar kontroliuoja Rusija.

Rusai kelias dienas bombardavo Mykolajivą, kuris yra pakeliui į strategiškai svarbų Odesos uostamiestį, esantį maždaug už 130 km Juodosios jūros pakrantėje.

Kyjivo meras prašo ginklų, kuriais patys ukrainiečiai galėtų uždaryti savo oro erdvę

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko paragino Vakarų sąjungininkes toliau tiekti ginklus Ukrainai jos kare prieš Rusiją.

„Prašome, paremkite mus“, – sakė 50 metų buvęs profesionalus boksininkas šeštadienį interviu Italijos dienraščiui „Corriere della Sera“.

Europos sąjungininkės ir NATO buvo paragintos siųsti būtiniausius ginklus oro erdvei virš Kyjivo ginti.

„Mes galime patys uždaryti savo oro erdvę, – tęsė V. Klyčko. –Tačiau mums būtinai reikia tinkamų ginklų“.

NATO ne kartą atmetė galimybę įvesti neskraidymo zoną virš Ukrainos, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginę karinę Rusijos ir Vakarų konfrontaciją.

Pasak V. Klyčko, Kyjive jau žuvo 200 civilių gyventojų. Mieste pasiliko apie 2 mln. žmonių, sakė jis.

„Nepamirškite, kad mes giname savo šalį, bet kartu giname ir pagrindines Europos demokratijos vertybes“, – sakė V. Klyčko.

„Mano žinia aiški: prašau nutraukti bet kokius ekonominius santykius su Rusija, nes Putinas kiekvieną eurą naudoja savo kariuomenei, kuri žygiuoja mūsų link, stiprinti“, – sakė jis.

Rusija pranešė panaudojusi hipergarsinius ginklus vakarų Ukrainoje

Penktadienį Rusija pirmą kartą Ukrainoje panaudojo savo naujausias hipergarsines raketas „Kinžal“, kad sunaikintų ginklų saugyklą šalies vakaruose, pranešė Gynybos ministerija.

„Aviacinė raketinė sistema „Kinžal“ su hipergarsinėmis aerobalistinėmis raketomis sunaikino didelį požeminį sandėlį, kuriame buvo raketų ir aviacinės amunicijos“ Ivano Frankivsko srities Deliatyno kaime“, – šeštadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.

Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ teigė, kad tai buvo pirmasis hipergarsinių ginklų panaudojimas per Maskvos vadinamą „specialią karinę operaciją“ provakarietiškoje Ukrainoje.

V. Zelenskis rusams: įsivaizduokite 14 tūkst. lavonų Maskvos stadione

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pasiuntė niūrią žinutę Maskvos stadione penktadienį pasirodžiusiam Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.

Penktadienį V. Putinas per patriotinį mitingą Maskvos Lužnikų stadione prieš dešimtis tūkstančių džiūgaujančių rusų gyrė „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje kaip „didvyrišką“ Rusijos kariuomenės misiją.

100 tūkst. žmonių priešais stadioną ir 95 tūkst. arenos viduje – tai maždaug tiek pat, kiek Rusijos karių įžengė į Ukrainą, šeštadienio rytą vaizdo pranešime sakė V. Zelenskis.

„O dabar įsivaizduokite 14 tūkst. lavonų šiame stadione, be to, dar dešimtys tūkstančių sužeistų ir suluošintų žmonių“, – sakė jis, remdamasis Ukrainos skaičiavimais apie Rusijos nuostolius nuo karo pradžios. Šių skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

V. Zelenskis dar kartą paragino nedelsiant nutraukti konfliktą. „Karas turi baigtis, Ukrainos pasiūlymai yra ant stalo“, – sakė jis, pasak laikraščio „Ukrayinska pravda“.

Ukrainos sostinės Kyjivo humanitarinio štabo vadovas Oleksijus Kuleba sakė, kad šeštadienį ryte iš mūšių zonų Kyjivo šiaurėje ir šiaurės vakaruose evakuota mažiausiai 50 tūkst. civilių gyventojų, o valdžios institucijos tęsia gelbėjimo darbus iš labiausiai pažeidžiamų teritorijų.

Buvo atidaryti humanitariniai koridoriai, kad civiliai gyventojai galėtų palikti apsuptus miestus ir miestelius, tačiau atitinkami susitarimai ne kartą buvo pažeisti.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius šeštadienio rytą sakė, kad vyksta mūšiai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų prie Černobajevkos oro uosto netoli Chersono pietų Ukrainoje.

V. Zelenskis vėl paragino Maskvą: „Laikas susitikti“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį vėl paragino surengti derybas su Maskva, sakydamas, kad jos yra „vienintelė galimybė Rusijai sumažinti žalą, kurią ji padarė dėl savo pačios klaidų“ po įsiveržimo.

Šiuo metu abi šalys veda derybas nuotoliniu būdu, tačiau kol kas, kaip ir ankstesniuose raunduose, jos nedavė didelės naudos. Prezidentų lygiu derybos kol kas nevyko iš viso.

„Dabar laikas susitikti, kalbėtis, laikas atnaujinti teritorinį vientisumą ir teisingumą Ukrainai, – sakė V. Zelenskis socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame vaizdo įraše. – Priešingu atveju Rusijos nuostoliai bus tokie, kad kelios kartos neatsigaus“.

V. Zelenskis taip pat sakė, kad Ukrainos valdžios institucijoms pavyko išgelbėti daugiau kaip 9 000 žmonių iš Mariupolio uostamiesčio, kurį apsupo Rusijos pajėgos.

Pasak jo, vis dar nėra informacijos apie tai, kiek žmonių žuvo, kai mieste buvo subombarduotas civilius gyventojus priglaudęs teatras.

Humanitariniais koridoriais visoje šalyje buvo išgelbėta daugiau kaip 180 tūkst. Ukrainos piliečių, sakė V. Zelenskis.

Jis apkaltino Rusijos pajėgas blokuojant pagalbos teikimą karštuosiuose taškuose, sakydamas, kad „joms griežtai įsakyta daryti viską, kad humanitarinė katastrofa Ukrainos miestuose taptų priežastimi ukrainiečiams bendradarbiauti su okupantais“.

„Tai karo nusikaltimas!“ – pridūrė jis.