Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Apie 1 000 Rusijos karių paimti į nelaisvę

Nuo tada, kai Maskva prieš tris savaites pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies pajėgos į nelaisvę paėmė apie 1 000 Rusijos karių, teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, šį skaičių jis įvardijo kalbėdamas su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu. Prezidentas sakė, kad visi, atsakingi už karo žiaurumus, turi būti patraukti atsakomybėn.

„Visi žino, kas vyksta“, – sakė V. Zelenskis, pažymėdamas, kad yra liudininkų ir vaizdo įrašų apie žiaurumus, įskaitant ir atakas prieš civilių gyvenamuosius namus.

Rusų pajėgos atakavo Mariupolio teatrą, kuriame glaudėsi šimtai civilių

Rusijos pajėgos, Ukrainos duomenimis, bombardavo teatrą Mariupolio uostamiestyje, kuriame buvo šimtai žmonių. Duomenų apie galimas aukas kol kas nėra.

„Dar vienas siaubingas karo nusikaltimas Mariupolyje, – trečiadienį tviteryje rašė užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba. – Smarki rusų ataka prieš dramos teatrą, kur slėpėsi šimtai nekaltų civilių“. Pastatas esą visiškai sugriautas. „Rusai turėjo žinoti, kad tai buvo civilių slėptuvė“. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

„Vis dar neįmanoma suvokti šio siaubingo ir nežmogiško nusikaltimo masto“, – pareiškė miesto valdžia „Telegram“ tinkle. Sugriautas pagrindinis pastatas ir įėjimas į rūsį.

Mariupolį jau kelias savaites yra apsupusios rusų pajėgos. Jis apšaudomas iš kelių pusių. Šimtai tūkstančių žmonių čia įstrigę katastrofiškomis sąlygomis.

TTT: Rusija privalo tuoj pat nutraukti invaziją į Ukrainą

Trečiadienį Hagoje įsikūręs Jungtinių Tautų Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nurodė, kad Rusija turi nedelsiant nutraukti invaziją į Ukrainą.

Aukščiausiasis JT teismas patenkino Ukrainos pateiktą skundą prieš Rusiją. Rusija nedalyvavo skaitant sprendimą Nyderlandų miesto Taikos rūmuose.

Smurtas turi būti nutrauktas nedelsiant, pareiškė teismo pirmininkė Joan Donoghue. „Rusijos Federacijos vykdoma „specialioji karinė operacija“ sukėlė daugybę civilių gyventojų žūčių ir sužalojimų“, – sakoma nutartyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šį teismo sprendimą.

„Ukraina pasiekė visišką pergalę savo byloje prieš Rusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme, – rašė V. Zelenskis „Twitter“ tinkle. – TTT nurodė nedelsiant nutraukti invaziją. Ši nutartis yra privaloma pagal tarptautinę teisę. Rusija privalo nedelsdama ją įvykdyti. Nutarties ignoravimas dar labiau izoliuos Rusiją“.

Šis teismo sprendimas yra pirmas tarptautinio teismo sprendimas nuo Rusijos invazijos, prasidėjusios prieš tris savaites. Ukraina kreipėsi į teismą skubos tvarka ir pareikalavo nedelsiant imtis priemonių prieš Rusiją. Dabar teismas skundą patenkino.

Sprendimas yra privalomas, tačiau ekspertai abejoja, ar Maskva įvykdys nurodymą. Rusija jau boikotavo teismo posėdį, vykusį kovo 7 dieną.

Teismas neturi priemonių priversti bylą pralaimėjusią valstybę vykdyti sprendimą. Tačiau jo sprendimas gali būti tarptautinis signalas ir padidinti spaudimą Maskvai.

Šios bylos pagrindas – 1948 metų Genocido konvencija. Ukraina kaltina Rusiją piktnaudžiavimu šia konvencija pateisinant karą. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad rytų Ukrainoje gyvenančius rusus reikia apsaugoti nuo genocido, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Tai tik preliminarus sprendimas. Bylos esmė bus vertinama tik po pagrindinio teismo proceso, kuris gali užtrukti ne vienerius metus.

Rengiami dokumentai galimam V. Putino ir V. Zelenskio susitikimui

Ukrainos ir Rusijos derybos dėl karo pabaigos, atrodo, įgauna konkretumo. Ruošiami dokumentai galimam tiesioginiam prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimui, trečiadienį rusų valstybinė agentūra „RIA Novosti“ citavo Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako interviu JAV stočiai PBS.

„Vienintelis kelias užbaigti karą yra tiesioginiai abiejų prezidentų pokalbiai. To mes siekiame šiose derybose“, – sakė M. Podoliakas. Šiuo metu esą rengiami dokumentai, dėl kurių šalių vadovai tada galėtų susitarti ir juos pasirašyti. „Tai gali įvykti jau greitai“, – teigė patarėjas.

V. Zelenskis kelis kartus siūlė susitikimą su V. Putinu, tačiau Maskva į tai visad reagavo labai santūriai.

Laikraščio „Financial Times“ informacija, abi pusės rengia 15 punktų planą. Pirmojoje vietoje yra Rusijos reikalaujamas Ukrainos neutralumas ir demilitarizacija bei Kyjivo reikalavimas išvesti rusų dalinius. Teritoriniai ginčai esą turėtų būti sprendžiami vėliau.

JAV įspėja Maskvą dėl cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje

JAV vyriausybė įspėjo Rusiją dėl cheminio ar biologinio ginklo panaudojimo Ukrainoje. Tai turėtų Maskvai „padarinių“, įspėjo JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas trečiadienį per pokalbį su Rusijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu.

Anot Baltųjų rūmų, J. Sullivanas pabrėžė, kad JAV toliau rems Ukrainą, kad yra pasirengusios imtis tolesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją, taip pat stiprinti Rytų Europos NATO šalių gynybą.

Jei Rusija „rimtai“ suinteresuota diplomatiniu sprendimu, turi liautis „bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus“, sakė J. Sullivanas.

Maskva savo ruožtu pranešė, kad Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas esą turi liautis remti „neonacius“ ir „teroristus“ Kyjive. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, per pokalbį su J. Sullivanu pažymėjo N. Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS.

Ukraina kasdien tylos minute pagerbs karo aukas

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nurodė kasdien tylos minute pagerbti per Rusijos sukeltą karą žuvusius karius ir civilius.

„Kiekvieną rytą, 9 val., prisiminsime savo gyvybes atidavusius ukrainiečius“, – trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat paragino, kad Rusija tarptautiniu mastu būtų izoliuota kaip teroristinė valstybė. „Rusija virto atvira teroriste ir dėl to jai nė kiek negėda“, – teigė prezidentas.

Jis atkreipė dėmesį į Ukrainos miestų merų ir įstatymų leidėjų pagrobimus bei Mariupolio ligoninės atvejį, kur Rusijos kariai, anot pranešimų, įkaitais paėmė apie 400 darbuotojų.

Ukrainoje pagrobtas dar vieno miesto meras

Rusijos kariai pagrobė Skadovsko miesto Chersono regione merą, Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą cituoja portalas „Sky News“.

Pranešama, kad pagrobtas meras Oleksandras Jakovlevas ir jo pavaduotojas Jurijus Paliuchas.

Rusija teigia, kad šiuo metu kontroliuoja visą Chersono regioną.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos kariai pagrobia kurio nors Ukrainos miesto vadovą. Anot pranešimų, taip pat pagrobtas Dniprorudnės meras Jevhenijus Matvejevas ir Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Ukraina atmeta Austrijos ir Švedijos neutralumo modelį

Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos stumtus pasiūlymus priimti neutralų statusą, tokį kaip Austrijos ar Švedijos, sakydama, jog derybose su Maskva dėl kovos nutraukimo pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas „saugumo garantijoms“.

„Ukraina dabar yra tiesioginėje karo su Rusija padėtyje. Vadinasi, modelis gali būti tik „ukrainietiškas“ ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis“, – sakė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Michailas Podoljakas, jo komentarus paskelbė prezidento Volodymyro Zelenskio biuras.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko 13,8 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki kovo 16 d. neteko apie 13,8 tūkst. žmonių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 430 tankų, 1 375 šarvuotųjų kovos mašinų, 190 artilerijos sistemų, 70 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 43 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 84 lėktuvų, 108 sraigtasparnių, 819 automobilių, 3 laivų, 11 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

J. Bidenas paskelbs 800 mln. JAV dolerių naują saugumo pagalbą Ukrainai

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbs apie 800 mln. naują saugumo paramą Ukrainai, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas. Apie tai bus paskelbta netrukus, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasakys kalbą JAV Kongresui.

„Bendra pagalbos suma, paskelbta vien per praėjusią savaitę, padidės iki 1 mlrd. JAV dolerių“, – antradienį sakė pareigūnas, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų paviešinta.

V. Zelenskis per virtualų kreipimąsi į Kongresą anksti trečiadienį ragins suteikti daugiau pagalbos jo šaliai. Kai kurie JAV įstatymų leidėjai jau spaudžia Baltuosius rūmus užimti griežtesnę poziciją dėl Rusijos invazijos.

J. Bidenas šeštadienį jau patvirtino 200 mln. dolerių papildomos karinės pagalbos Ukrainai. Vasario 26 d. Vašingtonas skyrė 350 mln. dolerių taip pat karinei įrangai – tuo metu tai buvo didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Baltųjų rūmų pareigūnas nepateikė detalių, kas bus įtraukta į 800 mln. JAV dolerių saugumo pagalbą, apie kurią bus paskelbta trečiadienį. Tačiau praėjusiais metais JAV suteikė Ukrainai daugiau nei 600 „Stinger“ raketų ir maždaug 2 600 „Javelin“ sistemų, taip pat daugybę radiolokatorių sistemų, sraigtasparnių, granatsvaidžių, pabūklų ir amunicijos bei kitos įrangos, sakė pareigūnas. „JAV išlieka didžiausia saugumo pagalbos Ukrainai donorė“, – sakė pareigūnas.

V. Zelenskio prašymai padėti apginti jo šalį nuo mirtino Rusijos puolimo tampa vis beviltiškesni, jis ne kartą ragino Vašingtoną, Europos Sąjungą ir NATO skirti karinę įrangą, įskaitant lėktuvus, taip pat nustatyti neskraidymo zoną. J. Bidenas atsisako nustatyti neskraidymo zoną perspėdamas, kad tai sukels katastrofišką karą su branduolinius ginklus turinčia Rusija.

Tačiau abi Kongreso partijos vis labiau ragina, kad JAV užimtų ryžtingesnę poziciją.

V. Zelenskio kalba trečiadienį bus antroji šį mėnesį jo kalba Kongreso nariams, bet greičiausiai bus pasakyta daug didesnei auditorijai nei kovo 5 d., kai jis ragino suteikti Ukrainos oro pajėgoms rusų gamybos lėktuvus.

Ukraina teigia, kad Rusija prarado iki 40 proc. invazinių dalinių

Rusija prarado iki 40 proc. į Ukrainą pasiųstų dalinių nuo tada, kai Maskva vasarį įsiveržė į savo kaimynę, anksti trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. Karinės pajėgos buvo arba visiškai sunaikintos, arba prarado kovinius pajėgumus, rašoma kasdienėje suvestinėje, tačiau konkrečių skaičių joje nepateikta. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Mariupolį supančioje vietovėje situacija ir toliau pati rimčiausia. Rusijos kariuomenė bando blokuoti miestą iš vakarinio ir rytinio uostamiesčio pakraščių, tačiau, kaip rašoma suvestinėje, patiria „reikšmingų nuostolių“.

Ukrainos valdžia pranešė, kad maždaug 20 tūkst. žmonių iš Mariupolio, esančio prie Azovo jūros, antradienį sugebėjo išvykti į saugią vietą. Beveik 30 tūkst. civilių visoje šalyje antradienį galėjo palikti pavojingas teritorijas, tačiau vilkstinę su pagalbos atsargomis Mariupoliui vis dar blokuoja Rusijos kareiviai, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Odesos regione Rusijos laivai apšaudė Ukrainos pakrantes, tačiau nebuvo mėginama išsilaipinti, sakė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.

Ukrainos ir Rusijos atstovai trečiadienį ketina atnaujinti derybas. Pasak V. Zelenskio, reikalavimai tampa realistiškesni, tačiau jis perspėjo, kad dar prireiks laiko, kol derybos pradės tenkinti Ukrainą.

Buvusio Vokietijos kanclerio G. Schröderio tarpininkavimo pastangos baigtos

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pripažino, kad buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio tarpininkavimo Kyjivui ir Maskvai pastangos žlugo. „Šis reikalas mums visiškai baigtas“, – dpa sakė pasiuntinys Andrijus Melnykas.

„Ukrainai tolesnės derybos su Schröderiu neturi prasmės. Žinoma, liūdna stebėti, kad viskas taip pakrypo“, – sakė jis.

Praėjusį trečiadienį G. Schröderis iš Stambulo keliavo į Maskvą, kur, anot dpa šaltinių, kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. G. Schröderis nuo seno palaiko draugystę su V. Putinu, prieš tris savaites įsakiusiu Rusijai įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. G. Schröderio ryšiai su Kremliumi ir aukštos pareigos Rusijos įmonėse, įskaitant „Nord Stream“ dujotiekius, komplikavo buvusio kanclerio santykius su jo Socialdemokratų partija Vokietijoje, taip pat paskatino kai kuriuos jo biuro darbuotojus pasitraukti.

A. Melnykas pakartojo, kad tarpininkavimo pastangų ėmėsi pats G. Schröderis, Ukraina to neprašė.

„Vis dėlto buvo tikimasi kokių nors rezultatų, kitaip Ukrainoje niekas nebūtų norėjęs jo klausytis“, – sakė jis.

Sekmadienio popietę Ukrainos atstovas buvo asmeniškai G. Schröderio informuotas apie derybas Maskvoje, sakė A. Melnykas. „Tačiau rezultatai buvo visiškai nenaudingi. Nieko naujo nebuvo pranešta, ko mes dar nežinotume iš mūsų pačių pokalbių su Rusijos šalimi“, – sakė jis. „Gaila, kad ši galimybė iššvaistyta“, – sakė A. Melnykas, pavadinęs padėtį „tragedija“. Panašius komentarus jis anksčiau išsakė laikraščiui „Bild“.