Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Raudonasis Kryžius padidino pagalbą Ukrainai iki 245 mln. eurų
Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) padidino pagalbos Ukrainai biudžetą 150 mln. Šveicarijos frankų (apie 145 mln. eurų), iki 250 mln. Šveicarijos frankų (apie 245 mln. eurų).
Tai antradienį paskelbtame interviu Ukrainos leidiniui „Segodnia“ papasakojo TRKK pirmininkas Peteris Maureris.
„Mes padidinome (biudžetą), paprašėme savo donorų 150 mln. Tad dabar mūsų biudžetas Ukrainai sudaro 250 mln. Šveicarijos frankų. Donorai labai dosnūs visais klausimais, susijusiais su Ukraina. Tai mums leis plėsti savo veiklą“, – pareiškė P. Maureris.
„Dabar Ukraina – didžiausia mūsų operacija pasaulyje“, – pabrėžė TRKK vadovas.
Pasak jo, iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios didžiausi biudžetai TRKK veiklai finansuoti buvo skirti organizacijos operacijoms Sirijoje (apie 172 mln. eurų) ir Afganistane (apie 145 mln. eurų).
Pentagonas: yra ženklų, kad Ukrainos pajėgos „veja“ rusus
Ukraina, nepaisant to, kad yra Rusijos smarkiai bombarduojama jau daugiau nei tris savaites, kai kuriose srityse pradėjo keisti mūšio lauko pagreitį, atkovodama teritorijas nuo įsiveržusių pajėgų, antradienį sakė Pentagono atstovas.
Nuo vasario 24 d., kai Maskva pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į savo Rytų Europos kaimynę, Maskvos atakos nuniokojo kelis Ukrainos miestus, civilių aukų daugėja, daugiau nei dešimt milijonų žmonių pabėgo iš savo namų. Daugelis analitikų vis dar nemato aiškaus kelio iš konflikto.
Nepaisant to, Ukrainos pasipriešinimas, remiamas Vakarų karinės pagalbos, buvo netikėtai nuožmus ir dabar ukrainiečiai „kai kuriose vietose ir kai kada pereina į puolimą“, CNN sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. „Jie puola rusus ir stumia juos iš vietų, kuriose rusai jau buvo, – sakė jis, ypač Mykolajive, pietuose. – Dabar stebime, kad pastarosiomis dienomis to padaugėjo“.
J. Kirby sakė negalįs patvirtinti Ukrainos pareigūnų pranešimų, kad jie atkovojo mažiausiai vieną miestą ir artimiausiomis dienomis tikisi užimti dar daugiau. Tačiau tai „atitinka tą kovos pobūdį ir tuos pajėgumus, kuriuos matome ukrainiečius naudojant“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie rusus jis pakartojo Vakarų analitikus, kurie teigia, kad įsiveržusios pajėgos įstrigo. „Jiems baigiasi degalai. Jiems trūksta maisto. Jų operacijos nėra integruotos tokiu būdu, kaip manytume turėtų būti šiuolaikinėje kariuomenėje“, – sakė J. Kirby. Jis paminėjo oro ir sausumos pajėgų komunikacijos problemas ir tai, kaip kai kuriais atvejais rusams teko griebtis mobiliųjų telefonų. Rusai yra „nusivylę“ ir „įstrigę“, sakė jis, rusams nepavyko perimti gyventojų centrų, išskyrus dvi teritorijas aplink Chersoną ir Melitopolį pietuose. „Jie sulėtėjo. Ir iš dalies (…) dėl jų pačių neveiklumo.“
Izraelis Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę
Izraelis Mostyskos mieste Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę su 66 lovomis. Joje dirbs 65 gydytojai ir slaugytojai iš Izraelio ir vienu metu bus galima rūpintis iki 150 pacientų, pranešė prie Tel Avivo įsikūrusi „Shiba“ ligoninė.
Izraelis tradiciškai palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, tačiau šalis pastaruoju metu sulaukė Kyjivo kritikos, kad nesiunčia karinės įrangos.
„Shining Star“ (liet. Spindinti žvaigždė) pavadinta ligoninė skirta padėti pabėgėliams prie Lenkijos sienos. Pasak ligoninės vadovo Joelio Haro-Eveno, daugelis personalo turi ukrainietiškų šaknų.
Šaltinių teigimu, į Ukrainą taip pat atvyko dar viena karo lauko ligoninė. Ją parūpino Estija ir Vokietija.
V. Zelenskis pasikalbėjo su popiežiumi Pranciškumi
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasikalbėjo su popiežiumi Pranciškumi, praneša transliuotojas BBC.
V. Zelenskis savo tviteryje parašė, kad pokalbio metu papasakojo pontifikui apie „sudėtingą humanitarinę situaciją“ Ukrainoje ir tai, kad Rusijos kariai blokuoja humanitarinius koridorius. V. Zelenskis pridūrė: „Būtų vertinamas Šventojo Sosto tarpininko vaidmuo siekiant nutraukti žmonių kančias.“
Prieš tai V. Zelenskis užsiminė, kad Kyjivo ir Maskvos aukšto lygio derybos galėtų būti surengtos Jeruzalėje.
Ukraina skelbia, kad karo metu jau žuvo 15 300 Rusijos karių
Nuo vasario 24 dienos iki kovo 22-osios Rusijos kariuomenė Ukrainoje prarado apie 15 300 karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.
Be to, Rusija prarado 509 tankus, 1 556 šarvuočius, 252 artilerijos sistemas, 80 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 45 oro gynybos sistemas, 99 lėktuvus, 123 sraigtasparnius, 1 000 transporto priemonių, 3 laivus, 70 degalų cisternų, 35 dronus ir 15 specialiosios technikos vienetų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Ukrainoje nuo Rusijos tanko ugnies žuvo trys vienos šeimos nariai
Ukrainos Charkivo srityje Rusijos kariuomenės tankas užpuolė automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų šeima. Trys žmonės žuvo, tarp jų – 9-erių metų mergaitė. Tai praneša portalas „Ukrinform“.
„Charkivo srityje Rusijos tankas apšaudė automobilį, kuriuo važiavo šeima su dviem vaikais. Šeimos nariai šaukė, kad yra civiliai, mojavo balta vėliava, tačiau bergždžiai. Žuvo tėvai ir 9-erių metų mergaitė, o 17-metis vaikinas sužeistas“, – feisbuke pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.
Antradienį taip pat pranešta, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 117 vaikų. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjivo ir Charkivo srityse.
Rusija tyčia atakuoja civilius
JAV gynybos departamentas mano, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje sąmoningai taikosi į civilius taikinius. Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is pirmadienį sakė: „Ir toliau matome beatodairiškas atakas prieš civilius. Daugelis jų, mūsų nuomone, yra tyčinės“. Esą akivaizdu, kad dėl tokių atakų auga civilių aukų skaičius. „Tam nėra pateisinimo“, – pabrėžė J. Kirby‘is.
Kartu jis sakė, kad nėra tiksliai žinomi Rusijos planai. Jis buvo paklausas, ar, JAV vyriausybės vertinimu, atakos prieš civilius yra Rusijos strategijos dalis.
JAV prezidentas Joe Bidenas ir valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas praėjusią savaitę apkaltino Rusiją karo nusikaltimais. Tačiau jie teigė, kad tai jų asmeninė nuomonė.
JAV vyriausybė iki šiol Rusijos atakų nėra oficialiai įvardijusi karo nusikaltimais.
Ukrainos parlamentas: karo metu jau žuvo 117 vaikų
Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 117 vaikų, ukrainiečių parlamentą cituoja portalas „Sky News“.
Parlamento skaičiavimu, sužeisti dar 155 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjive, Charkive ir Černihive.
Kiek anksčiau Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad per karą jau žuvo mažiausiai 925 civiliai, įskaitant 75 vaikus.
Tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.
Lietuvoje registruoti beveik 27 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos
Iš viso nuo vasario 25-osios MIGRIS sistemoje užregistruoti 26 968 Ukrainos piliečiai ir jų šeimos nariai. Tarp jų – 11 605 vaikai iki 18 metų.
26 371 asmuo pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi, dar 57 – dėl nacionalinės vizos.
9 žmonės pateikė prašymus dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, o 531 naudojasi beviziu režimu.
Daugiausia karo pabėgėlių registruota Vilniaus registracijos centre (10 052 asmenys), 6 881 asmuo užregistruotas Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.
Per praėjusią parą, kovo 21-ąją, MIGRIS sistemoje užregistruota 1 980 Ukrainos piliečių ir jų šeimos narių. Tarp jų – iš jų 817 vaikų iki 18 metų, praneša Vidaus reikalų ministerija. Daugiausia karo pabėgėlių registruota Vilniaus ir Kauno registracijos centruose (628 ir 368 asmenys).
Užminuota tūkstančiai kv.km Ukrainos teritorijos
Ukraina teigia, kad užminuota didelė dalis šalies teritorijos. „Kyiv Independent“ rašo, kad, preliminariais vertinimais, užminuota 82 525 kvadratinių kilometrų teritorijos. Tai didesnis plotas nei Škotija.
Prieš kelias dienas Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pareiškė, kad šaliai dar daug metų reikės užsiimti išminavimo darbais. Tam esą Ukrainos specialistų pajėgumų vargu ar pakaks.
Ukrainos SES mobiliojo gelbėjimo centro duomenimis, praėjusią savaitę Kyjive ir Kyjivo regione neutralizuoti 65 sprogstamieji užtaisai.
V. Zelenskis vėl ragina V. Putiną susitikti ir derėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vakare atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad ginčijamų teritorijų statusas gali būti svarstomas ir dėl jo būtų rengiamas referendumas.
V. Zelenskis vietos žiniasklaidai sakė, kad yra pasirengęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu“, kad aptartų beveik mėnesį trunkančio karo, nuniokojusio kelis Ukrainos miestus, užbaigimą.
V. Zelenskis sakė, kad galima diskutuoti net dėl Rusijos okupuoto Krymo ir Rusijos remiamų valstybėlių Donbase statuso.
„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasirengęs iškelti šiuos klausimus, – sakė jis. – Nebus jokių raginimų ar istorinių kalbų. Visus klausimus su juo aptarsiu labai išsamiai“, – sakė V. Zelenskis.
Rusija paskelbė, kad Krymas yra Rusijos dalis, ir pripažino Rytų Ukrainoje esančių pasiskelbusių Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos nepriklausomybę.
Visi trys regionai po Sovietų Sąjungos žlugimo priklausė Ukrainai ir yra dešimtmetį besitęsiančios krizės, kuri vasario 24 dieną peraugo į invaziją ir visavertį karą, centre.
„Jei turėsiu tokią galimybę, o Rusija turės noro, mes aptarsime visus klausimus“, – sakė jis Ukrainos žurnalistams interviu, kurį paskelbė visuomeninis transliuotojas „Suspilne“.
„Ar mes juos visus išspręstume? Ne. Bet yra tikimybė, kad iš dalies galėtume — bent jau sustabdyti karą“, – pridūrė jis.
Nors V. Zelenskis davė suprasti, kad yra pasirengęs kalbėtis dėl šių trijų regionų statuso, jis ne kartą tvirtino, kad visos trys sritys yra Ukrainos dalis ir kad jo šalis nepasiduos.
V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad dėl bet kokio taikos susitarimo, susijusio su „istoriniais“ pokyčiais, bus rengiamas nacionalinis referendumas.
Australijos nacionalinio universiteto Ukrainos ekspertė Sonia Mycak teigė, kad pažadas dėl visuotinio balsavimo greičiausiai sužlugdo bet kokius siūlymus Kyjivui atiduoti teritorijas.
„Didžioji dauguma, apie 80 proc. ukrainiečių sako, kad jie nenori atsisakyti“ šių teritorijų, sakė S. Mycak, cituodama dvi neseniai atliktas viešosios nuomonės apklausas.
„Tikrai manau, kad gyventojai jį atmestų. Labai daug ukrainiečių sako, kad „mes neturėtume nutraukti kovos“, – pridūrė ji. – Ukrainiečiai mano, kad jiems yra kilusi egzistencinė grėsmė. Tai ne tik teritorijos praradimas, bet ir faktas, kad jie turėtų gyventi kaip rusai, vyktų stipri rusifikacija, būtų autokratinė kontrolė“.
Mėnesį trukusiose Ukrainos ir Rusijos pareigūnų derybose kol kas nepavyko nei sustabdyti, nei bent sulėtinti karo, dėl kurio 3,5 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti šalį.
Tačiau daug didesnei Rusijos kariuomenei, regis, nepajėgiant užimti visos šalies ar nuversti vis labiau populiarėjančios V. Zelenskio vyriausybės, Ukrainos lyderis pareiškė, kad karas neišvengiamai baigsis prie derybų stalo.
„Neįmanoma neturėti sprendimo. Sunaikindamas mus, jis neabejotinai naikina save, – sakė V. Zelenskis apie V. Putiną. – Nenoriu, kad į istoriją įeitume kaip didvyriai ir kaip tauta, kurios nėra… O jei jie sunaikins save, jiems net neliks jokio didvyriškumo“.
Rusija teigia į nelaisvę paėmusi per 500 ukrainiečių karių
Rusija teigia į nelaisvę paėmusi daugiau kaip 500 Ukrainos kareivių. Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui perduoti dokumentai dėl jų iškeitimo į rusų karius, pirmadienį valstybinei stočiai RT sakė vyriausybės įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Tatjana Moskalkova. „Tai ukrainiečiai belaisviai, kuriuos mes pasirengę iškeisti“, – teigė ji. Ukraina neseniai skelbė į nelaisvę paėmusi daugiau kaip 560 rusų kareivių.
Praėjusią savaitę į devynis Rusijos kareivius buvo iškeistas pagrobtas Ukrainos Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas. Kijevo duomenimis, tai šauktiniai, dalyvavę Rusijos kare prieš Ukrainą.
