Papildoma informacija
  • Peržiūros: 410
  • Data: 2022-03-15 20:04:11
  • Šaltinis: ELTA

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.


J. Bidenas kitą savaitę atvyks į ES viršūnių susitikimą

JAV prezidentas Joe Bidenas kitą savaitę atvyks į Briuselį dalyvauti ES aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė ES pareigūnas. Tikimasi, kad svarbiausias darbotvarkės klausimas bus Rusijos karas Ukrainoje.

Kovo 24 dieną, ketvirtadienį įvyksiančiame JAV vadovo susitikime su 27 ES kolegomis bus akcentuojamas suderintas Vakarų atsakas Maskvai.


Rusija verbuoja tūkstančius sirų karui Ukrainoje

Rusija savo kare prieš Ukrainą, aktyvistų duomenimis, gali tikėtis dešimčių tūkstančių sirų pagalbos. „Iki šiol daugiau kaip 40 000 sirų registravosi kovoti Rusijos pusėje Ukrainoje“, – antradienį sakė Ramis Abdelas Rahmanas, Didžiojoje Britanijoje įsikūrusio Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro direktorius. 22 000 jų kandidatūros esą patvirtintos.

Kremlius praėjusią savaitę paskelbė, kad Rusijos kariuomenės gretose laukiami savanoriai kovotojai – taip pat iš Sirijos. Stebėsenos biuro duomenimis, rusų karininkai, suderinę veiksmus su Sirijos pajėgomis ir jų sąjungininkais kovotojais, nuo tada atidarė verbavimo punktus vyriausybinių dalinių kontroliuojamose Sirijos teritorijose. Maskva nuo Sirijos karo šalyje turi savo pajėgų.

Tūkstančiai sirų samdinių, anot Sirijos žmogaus teisių stebėsenos biuro, bus pavaldūs liūdnai pagarsėjusioms „Wagner“ pajėgoms. Kol kas esą nėra duomenų, kad sirų samdiniai būtų išvykę į Ukrainą. Biuras remiasi informatorių Sirijoje tinklu. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti praktiškai neįmanoma.

Sirijos vyriausybės atstovas paneigė, kad šalyje vyksta samdinių verbavimo kampanija Rusijos karui prieš Ukrainą.


V. Zelenskis: Ukraina turi pripažinti, kad netaps NATO nare

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo šalis turėtų susitaikyti su tuo, kad netaps JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare, o tai yra pagrindinis Rusijos argumentas, kuriuo ji grindė savo invaziją.

„Ukraina nėra NATO narė. Mes tai suprantame. Daug metų girdėjome, kad durys yra atviros, bet dabar išgirdome ir tai, kad mums ten nepavyks įstoti. Tai tiesa ir ją reikia pripažinti“, – sakė V. Zelenskis per vaizdo konferenciją su kariuomenės pareigūnais.


Ukraina atrėmė Rusijos atakas keliais frontais

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, jų pačių duomenimis, atrėmė Rusijos atakas keliais frontais. Į šiaurę nuo Kyjivo rusų daliniams nepavyko pralaužti gynybinių pozicijų, antradienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Užpuolikams nepavyko užimti ir į vakarus nuo sostinės esančio Makarivo miesto.

Rytų Ukrainoje taip pat atremtas rusų veržimasis, pavyzdžiui, prie Lisičansko miesto. Priešas esą patyrė nuostolių ir atsitraukė. Apsuptas Pietų Ukrainos Mariupolio uostamiestis tuo tarpu iš kelių pusių nuolat atakuojamas artilerijos ir naikintuvų, sakoma pranešime.

Generalinis štabas apkaltino rusų pajėgas vis labiau atakuojant gyvenamąsias teritorijas ir kritinę infrastruktūrą. Rusų daliniai dėl lėto puolimo tempo esą yra demoralizuoti.

Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužinas gyrė savo dalinius. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlieka savo uždavinius. Mes sulaikėme užpuoliką, panaudojome dalį rezervo ir kai kuriose teritorijose perėjome į kontrataką, – rašė V. Zalužinas feisbuke. – Deja, turime nuostolių, tačiau jie daug kartų mažesni nei priešo nuostoliai“.

Ukrainos duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 13 500 rusų karių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.


Iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pasitraukė daugiau kaip 3 mln. žmonių, antradienį pranešė Jungtinės Tautos (JT).

„Kalbant apie žmonių judėjimą iš Ukrainos, viršyta 3 mln. riba“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas spaudai Paulas Dillonas.


Rusija taikysis ir į kitas Europos šalis

Antradienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vykusio Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo metu tiesiogiai transliuotame kreipimesi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino teikti jo šaliai daugiau paramos ir perspėjo, kad Rusijos taikiniu gali tapti ir kitos Europos šalys.

„Mes vis dar galime sustabdyti Rusijos karo mašiną ir žmonių žudymą“, – portalas „Sky News“ cituoja V. Zelenskį. Pasak jo, „lengviau tai daryti kartu“. „Antraip jie ateis pas jus“, – pridūrė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, jei Europa dabar neužims pozicijos, Rusija taikysis į kitas Europos šalis. „Mes visi esame Rusijos taikiniai… padėdami mums padėkite patys sau“, – kalbėjo jis.

Šio prezidento kreipimosi klausęsis JK premjeras Borisas Johnsonas sutiko, kad tai yra „desperatiška akimirka“. B. Johnsono teigimu, lyderiai „turi stengtis paremti jus labiau“.


Kyjive skelbiama 36 valandų komendanto valanda

Ukrainos sostinėje Kyjive nuo antradienio vakaro skelbiama 36 valandų trukmės komendanto valanda, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Šiandien – sudėtinga ir pavojinga akimirka, – sakoma programėlėje „Telegram“ paskelbtame V. Klyčko pranešime. – Todėl prašau visų Kyjivo gyventojų pasiruošti dvi dienas likti namuose, o pasigirdus sirenų gausmui – vykti į slėptuves.“

Pasak mero, sprendimą dėl komendanto valandos nuo 20 val. antradienį iki 19 val. ketvirtadienį priėmė „karinė vadovybė“.

Apie šią priemonę pranešta, kai antradienį Kyjive numatomas Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerų vizitas.

V. Klyčko pridūrė, kad judėjimas mieste bus įmanomas tik turint specialų leidimą.


Karas jau nusinešė 97 vaikų gyvybes

Kovo 15-osios ryto duomenimis, Rusijos kariai Ukrainoje jau pražudė 97 vaikus ir sužeidė dar daugiau kaip 100.

Tokius skaičiavimus pateikia Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“. Pasak prokuratūros, vaikai labiausiai paveikti Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žytomyro regionuose. Kasdien žūsta po mažiausiai penkis vaikus.

Prokuratūra taip pat nurodo, kad per bombardavimus ir apšaudymus jau apgadinta daugiau kaip 400 švietimo įstaigų, iš jų 59 – visiškai sunaikintos. Be to, apšaudyta 11 sveikatos priežiūros įstaigų ir trys reabilitacijos centrai, kuriuose, be kita ko, buvo gydomi negalią turintys vaikai.

Šie duomenys nėra galutiniai.


V. Landsbergis lankosi Ukrainoje

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį lankosi Rusijos sukelto karo alinamoje Ukrainoje. Eltos šaltinių teigimu, Lietuvos diplomatijos vadovas susitiks su Ukrainos vyriausybės atstovais. G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė šios informacijos nekomentavo.

Kiek anksčiau pranešta, kad Kyjive lankysis Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai. Kaip skelbta Lenkijos vyriausybės pranešime, jie ketina susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakoma Lenkijos vyriausybės pranešime.


Lenkijos, Čekijos, Slovėnijos ministrai pirmininkai vyksta į Kijevą

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai antradienį lankysis Kijeve ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, sakoma Lenkijos vyriausybės pranešime.

„Vizito tikslas – patvirtinti nedviprasmišką visos Europos Sąjungos paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei bei pristatyti platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, – sakoma pareiškime.


Japonija paskelbė sankcijas dar 17 Rusijos piliečių

Japonija įšaldė dar 17 Rusijos piliečių turtą, antradienį pranešė šalies Finansų ministerija, kurią cituoja portalas „France 24“.

Pasak ministerijos, sankcijų taikinyje – 11 Valstybės Dūmos narių, penki bankininko Jurijaus Kovalčiuko šeimos nariai ir milijardierius Viktoras Vekselbergas.

Pridėjus šiuos asmenis, dabar Japonija taiko sankcijas 61 Rusijos piliečiui, teigiama ministerijos pranešime.


Ukrainos pareigūnai skelbia, kad Mariupolyje žuvo daugiau kaip 2 tūkst. civilių

Okupuotame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau nei 2 tūkst. civilių, anksti antradienį pranešė vietos valdžia.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo 2357 žmonės, pranešė Mariupolio miesto taryba. Pietryčių Ukrainos miestas, kuriame gyvena maždaug 400 tūkst. gyventojų, jau kelias dienas apgultas Rusijos kariuomenės ir atskirtas nuo likusios šalies. Ukrainos valdžia pranešė apie stiprias oro atakas prieš miestą prie Azovo jūros. Rusija teigia, kad ten puola tik karinius taikinius.

Daugelis laiko Mariupolį Ukrainos pasipriešinimo simboliu. Nuo karo Rytų Ukrainos Donbaso regione pradžios 2014 m. miestas atmušė kelis prorusiškų separatistų bandymus perimti valdžią. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka situaciją mieste pavadino „nežmoniška“. „Nei maisto, nei vandens, nei šviesos, nei šilumos“, – sakė jis. P. Andriuščenka sakė bijąs, kad mirčių bus daug daugiau. Jo teigimu, puolimui intensyvėjant mirčių skaičius gali pasiekti 20 tūkstančių. Aukų skaičiaus negalima patikrinti nepriklausomai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jau tris dienas į miestą neleidžiama patekti 100 tonų maisto, vandens ir vaistų. Kyjivo vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų žmonėms, sakė jis.


Per 19 dienų Rusija neteko Ukrainoje daugiau kareivių negu per du kruvinus karus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį parodytame vaizdo įraše pareiškė, kad per 19 dienų Rusija Ukrainoje neteko daugiau kareivių negu per du kruvinus ir daug metų trukusius karus Čečėnijoje, praneša UNIAN.

Pasak valstybės vadovo, Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didžiulių nuostolių.

„Jau netrukus numuštų Rusijos sraigtasparnių skaičius pasieks šimtus. Jie jau neteko 80 lėktuvų, šimtų tankų, tūkstančių technikos vienetų. Per 19 dienų Ukrainoje žuvo daugiau Rusijos kareivių negu per du kruvinus ir daugelį metų trukusius karus Čečėnijoje. Dėl ko?“ – sakė V. Zelenskis.


Nuo karo pradžios Ukrainos gyventojams išdalyta dešimtys tūkstančių automatų

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios dešimtys tūkstančių taikių šalies gyventojų gavo ginklus. Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis, praneša portalas TSN.

VRM vadovas priminė, kad anksčiau Ukrainoje buvo priimtas įstatymas dėl civilių asmenų dalyvavimo ginant šalį karo metu, kuris suteikia civiliams galimybę gauti šaunamąjį ginklą.

Pasak ministro, kiekvienas Ukrainos pilietis gali kreiptis į policiją, įrodyti, kad jis iš tikrųjų prisideda prie šalies gynybos, dirba arba priklauso teritorinės gynybos būriams ar savanorių formuotėms, ir gauti ginklą, pirmiausią – automatinį.

„Mes jau išdavėme keliasdešimt tūkstančių automatų visoje šalyje“, – sakė D. Monastirskis.

Jis pridūrė, jog dabar planuojama aprūpinti ginklais Rivnės ir Voluinės regionų gyventojus, kadangi Ukrainai gresia pavojus iš Baltarusijos.


Ukrainos kariai teigia rusų tankuose aptikę vokiškų dalių, Vokietija aiškinasi

Kilus įtarimams, kad į Ukrainą įsiveržusiuose rusų tankuose aptikta vokiškų detalių, Berlynas ieško atsakymų, o Kijevas teigia, kad jei Vokietijos bendrovės gali padėti Rusijos puolimui, tai jos tikrai gali padėti ir Ukrainos gynybai.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė šį kaltinimą  sekmadienio vakaro televizijos laidoje, kurią vedė Anne Will. Jis sakė, kad Ukrainos pajėgos perėmė Rusijos kovos mašinas ir nustatė, kad jose įtaisyti Vokietijos technologijų bendrovės ir automobilių komponentų gamintojos „Bosch“ pavarų dėžės valdymo blokai.

„Galbūt atėjo laikas mums gauti tai, ko reikia, kad galėtume apsiginti“, – sakė D. Kuleba.

Ukraina jau trečią savaitę ginasi nuo savo kaimynės, o Vakarų šalys nenori įsikišti, nes baiminasi sukelti branduolinį konfliktą. Ukraina reikalauja, kad jai būtų suteikta pagalba ginklais gynybai, o tai sukelia grasinimus Maskvoje ir nerimą Vakaruose.

D. Kuleba teigė, kad Vokietija suteikė pagalbą Ukrainai, tačiau pridūrė, kad jo šalis tikisi daugiau.

Tuo tarpu aiškinamasi, ką surado Ukrainos kariai.

Pirmadienį „Bosch“ paneigė kaltinimus, kad tiekė dalis Rusijos kariuomenei. Įmonė patvirtino, kad dalys buvo iš jos gamybos linijos, tačiau ji jų netiekė įmonei, kuri gamino rusiškas transporto priemones.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos komentaras buvo toks: „Ukrainos vyriausybė informavo federalinę vyriausybę apie atskirus atvejus, kai Vokietijos gamintojų gaminiai buvo panaudoti Rusijos karinėse pajėgose“.

Pasak „Bosch“, visos dalys, kurias ji tiekia Rusijos automobilių gamintojams, parduodamos su sutartimi, kurioje nurodyta, kad jos skirtos išimtinai civiliniam naudojimui: „Pagal pasaulinę „Bosch“ strategiją įmonė nekuria, negamina ir nepardavinėja jokių ginklų, sistemų ar komponentų, skirtų kariniam naudojimui, taip pat nevykdo karinių technologijų mokslinių tyrimų ir plėtros“.

Nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, taikomos sankcijos draudžia parduoti Rusijai dvejopos paskirties prekes arba prekes, kurios gali būti pritaikytos kariniams tikslams. Vokietijos ekonomikos ministerija patvirtino, kad nebūtų leidusi parduoti nieko, kas galėtų būti panaudota kariniams tikslams.

Šios taisyklės buvo sugriežtintos įvedus naujas sankcijas, kurias Vakarai pritaikė Rusijai po jos pradėtos invazijos.

„Į sankcijų pažeidimo požymius federalinė vyriausybė žiūri labai rimtai ir perduoda informaciją atitinkamoms tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijoms“, – teigė ministerija.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Nuoroda į šį straipsnį:

Įvairios naujienos ir patarimai. Kuo trumpiau ir aiškiau - Jūsų patogumui.

Prenumeruokite Savaskampas.lt Telegram kanalą.

Prenumeruoti
Naujausi straipsniai
Naujausi skelbimai
Įkelta prieš 4 d.
Kinas namie, nemokamai
Įkelta prieš 6 d.
Megztinis 100% Cashmere