Ukrainos ministrė: Rusijos kariuomenė pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų užsieniečių
Rusijos kariuomenė Ukrainoje iš esmės pavertė įkaitais daugiau kaip 2 tūkst. studentų iš užsienio, okupantai neleidžia evakuoti netgi užsieniečių. Tai pirmadienį savo „Facebook“ paskyroje pranešė laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Irina Vereščuk.
„Studentai iš užsienio paimti įkaitais. Štai ką daro rusai Ukrainoje, blokuodami jų evakuaciją. Indija – 659 studentai, Kinija – 160, Turkija – 144, Nigerija – 400 studentų. Tarp studentų – Artimųjų Rytų, Vidurinės Azijos, Afrikos, Pietryčių Azijos šalių piliečiai. Iš viso 2046 studentai užsieniečiai iš 27 pasaulio šalių“, – sakoma pranešime.
Pasak I. Vereščuk, užsieniečiai yra Sumuose, Černihove, Mariupolyje, Chersone, jie negali išvykti dėl nuolatinio apšaudymo. Ji taip pat pareiškė, kad Kremlius ignoruoja šalių, kurių piliečiai tapo įkaitais, vadovų prašymus ir „mėgaujasi jų žeminimu“. Anksčiau ministrė pranešė, kad Rusijos vadovybė kategoriškai atsisako pasiimti iš Ukrainos savo žuvusių kareivių lavonus.
ES susitarė pradėti nagrinėti Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystės prašymus
Europos Sąjungos (ES) šalys pirmadienį susitarė pradėti ilgą Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystės paraiškų nagrinėjimo procesą po Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę, pranešė diplomatai. Praėjusią savaitę šios buvusios sovietinės valstybės suskubo teikti itin simbolinius prašymus prisijungti prie bloko, kai Kremlius užpuolė Ukrainą. Šis 27 valstybių narių žingsnis yra pirmasis sudėtingame bloko procese sprendžiant, ar leisti naujoms narėms įstoti, ir tai gali užtrukti daugelį metų.
Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje paraiškas nagrinės Europos Komisija. ES diplomatai paprašė ES vykdomosios valdžios pateikti nuomonę apie kiekvieną paraišką, pirmadienį tviteryje pranešė Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujanti Prancūzija. Prancūzija šiuo metu yra 27-ioms ES valstybėms narėms atstovaujančios institucijos pirmininkė.
Konsultacijos surengtos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui paraginus Europos Sąjungą paspartinti Kijevo narystės siekį, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į jo šalį.
„Įrodykite, kad esate su mumis“, – sakė V. Zelenskis per specialų Europos Parlamento posėdį, sušauktą praėjusią savaitę Rusijos invazijai aptarti. Sakartvelo ir Moldovos paraiškos pateiktos ketvirtadienį.
V. Zelenskis tikisi, kad ES finansavimas palengvins Ukrainos nepriklausomybę nuo Rusijos, tačiau ES valstybės narės skeptiškai vertina Ukrainos siekį paspartinti kandidatės statusą. Stojimas į ES paprastai yra ilgas ir politiškai sudėtingas procesas, kurio metu šalys turi prisitaikyti prie ES taisyklių ir vertybių. ES valstybės narės taria paskutinį žodį dėl narystės paraiškų.
Oficialios kandidatės į ES yra Albanija, Šiaurės Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir Turkija. Tačiau derybos dėl jų narystės stringa arba velkasi metų metus.
ES teigimu, kandidatės statusas gali suteikti šaliai apčiuopiamos naudos, pavyzdžiui, padaryti ją patrauklesnę investicijoms, palengvinti prekybos srautus ir užtikrinti didesnį stabilumą.
Austrijos kancleris pareiškė, kad jo šalis liks neutrali
Austrijos kancleris Karlas Nehammeris pareiškė, kad dėl karo Ukrainoje ketina išlaikyti šalį neutralią.
„Austrija buvo neutrali, Austrija yra neutrali ir Austrija liks neutrali“, – pirmadienį per vizitą Katare žurnalistams sakė K. Nehammeris.
Neutralumas yra svarbus, sakė jis ir pridūrė manąs, kad Austrijos neutralumo klausimas išspręstas.
Vykstant karui Ukrainoje, Austrijos politikai ir žiniasklaida diskutuoja, ar šalis turėtų prisijungti prie NATO. Pamela Rendi-Wagner, Socialdemokratų partijos, antros pagal dydį po K. Nehammerio vadovaujamos Austrijos liaudies partijos, pirmininkė jau atmetė tokį veiksmą. Vietoj to ji pasisakė už veiksmingą kariuomenę ir geresnį bendradarbiavimą saugumo ir užsienio politikos srityse Europoje.
Ukraina teigia, kad per kautynes Charkive jau žuvo 133 civiliai
Kautynės Ukrainos antrame pagal dydį mieste Charkive jau pasiglemžė 133 civilių gyvybes, teigia vietos valdžios pareigūnai. Anot jų, tarp žuvusiųjų yra penki vaikai.
Be to, mieste ir jo prieigose taip pat žuvo 76 Ukrainos kariai, pirmadienį, remdamasi Charkivo srities policija, pranešė naujienų agentūra UNIAN. Sužeisti dar 443 žmonės, įskaitant 319 civilių.
Nepriklausomi duomenys iš karo zonos nėra prieinami.
Charkove jau kelias dienas vyksta intensyvios atakos. Kautynių metu apgadinta šimtai pastatų, įskaitant miesto televizijos bokštą, skelbia portalas Strana.news.
E. Macronas pasmerkė V. Putino „moralinį cinizmą“ dėl humanitarinių koridorių Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį apkaltino savo Rusijos kolegą Vladimirą Putiną veidmainiškumu ir cinizmu, kai Maskva pareiškė atversianti humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius iš kelių Ukrainos miestų, bet tik į Rusiją arba Baltarusiją.
„Visa tai nerimta, tai yra moralinis ir politinis cinizmas, kurį laikau netoleruotinu“, – interviu televizijai LCI sakė E. Macronas ir pridūrė, kad pažadai apsaugoti civilius, kad jie galėtų bėgti tik į Rusiją, yra „veidmainiški“.
Keliai, kuriais eina humanitarinis koridorius Ukrainoje, užminuoti
Pabėgėliai, bandę trauktis iš apgulto Ukrainos Mariupolio miesto naudodamiesi vadinamaisiais humanitariniais koridoriais, liko įstrigę, nes kelias, į kurį jie buvo nukreipti, buvo užminuotas, pirmadienį pranešė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK).
TRKK operacijų direktorius Dominikas Stillhartas paragino abi karines pajėgas nedelsiant susitarti dėl tikslių maršrutų ir laiko tiems, kurie nori saugiai išvykti iš šalies. „Kol kas, deja, matėme tik principinius susitarimus. Tačiau jie iškart buvo sulaužyti, nes stokoja tikslumo“, – BBC radijui sakė jis. „Trūksta susitarimų dėl laiko, kelių, dėl to, ar žmonės gali išeiti ar įvežti prekes“, – pridūrė jis.
„Kad įsivaizduotumėte, Mariupolyje turime komandą. Vakar (sekmadienį) ji buvo pasirengusi, nepaisant to, kad nebuvo iki galo aišku, koks tiksliai yra susitarimas. Vos pasiekę pirmąjį kontrolės punktą suprato, kad jiems nurodytas kelias iš tikrųjų yra užminuotas“.
Pastangos išvesti žmones iš Mariupolio, kur verda įnirtingos kovos, sekmadienį žlugo antrą dieną iš eilės, abiem šalims kaltinant viena kitą paliaubų susitarimo pažeidimu. Rusija pirmadienį pranešė atidarysianti humanitarinius koridorius, kad būtų galima evakuoti civilius iš kelių Ukrainos miestų, kuriuose vyksta smarkios kautynės, įskaitant sostinę Kijevą ir Mariupolį, tačiau tie koridoriai veda į Rusiją ir Baltarusiją. Kijevas tai pavadino „amoraliu“ pasiūlymu.
Ukraina: Rusija evakuacijos metu tyčia apšaudo civilius
Ukraina dar kartą apkaltino Rusiją žmogaus teisių pažeidimais, susijusiais su situacija pietiniame Mariupolio uostamiestyje.
Ukrainos vyriausybė daro viską, ką gali, kad būtų atviri humanitariniai koridoriai gyventojų evakuacijai, pirmadienį feisbuke parašė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis pridūrė, kad Rusijos kariai siekia „pasmaugti“ miestą, jame sukeldami humanitarinę krizę.
Strateginės svarbos turintis, ant Azovo jūros krantų išsidėstęs Mariupolis yra vienas labiausiai ginčijamų miestų Rusijos pradėtame kare.
„Kadangi Rusijos teroristai nesilaiko visų susitarimų, jie nesigaili net vaikų, moterų ar sužeistųjų. Vietoj to jie evakuacijos metu apšaudė apgyvendinimo vietas ir taikius civilius“, – rašė O. Reznikovas.
Rusija atkakliai neigia, kad Ukrainoje kada nors yra nusitaikiusi į civilius.
Rusija atsisakė dalyvauti TTT posėdyje
Rusija atsisakė dalyvauti Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdyje dėl Ukrainos prieš ją pateikto skundo. Tai teismui pranešė Rusijos ambasadorius Nyderlanduose, pirmadienį Hagoje sakė pirmininkaujanti teisėja Joan Donoghue.
Nužudytas Hostomelio miesto meras
Nužudytas Ukrainos Hostomelio miesto meras Jurijus Prylypko, praneša vietos valdžios institucijos.
Pirmadienį feisbuke pareigūnai pranešė, kad Rusijos kariai merą nušovė tyčia. „Jis žuvo dalindamas duoną alkaniems žmonėms ir vaistus sergantiesiems“, – teigė pareigūnai. Pasak jų, kartu su J. Prylypko žuvo dar du žmonės. Rusija šių pranešimų nekomentavo.
Šios informacijos nebuvo įmanoma nepriklausomai patvirtinti.
Dėl į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančio Hostomelio ir čia esančio aerodromo nuo pat karo pradžios vyksta kautynės. Iš miesto pabėgo daugelis čia prieš tai gyvenusių 16 tūkst. žmonių. Tačiau pasilikti nusprendusiems žmonėms gresia humanitarinė krizė.
Kijevas atmeta humanitarinius koridorius į Rusiją ir Baltarusiją
Ukraina pirmadienį atmetė Maskvos pasiūlymą dėl humanitarinių koridorių į Rusiją ir Baltarusiją, pareiškė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščuk.
„Tai nepriimtinas variantas“, – sakė ji po to, kai Rusija pasiūlė praėjimą civiliams iš Charkivo, Kijevo, Mariupolio ir Sumų.
Civiliai gyventojai „neketina vykti į Baltarusiją, o paskui lėktuvu skristi į Rusiją“.
Naujienų agentūra TASS pirmadienį pranešė, kad vienas iš humanitarinių koridorių organizuojamas Rostovo prie Dono kryptimi, ir kad, priklausomai nuo situacijos, pabėgėliai gali būti persiunčiami į kitus Rusijos regionus.
TTT bus svarstomas Ukrainos skundas prieš Rusiją
Ukraina pirmadienį JT aukščiausiajame teisme susigrums su Rusija, nes Kijevas Hagos teisėjų paprašė įpareigoti Maskvą nedelsiant nutraukti invaziją.
Vasario 27 dieną Kijevas Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) skubos tvarka pateikė skundą, teigdamas, kad Rusija grindžia savo karą melagingais teiginiais – esą Ukrainos Donecko ir Luhansko regionuose vykdomas genocidas.
Ukraina tvirtina, kad būtent Rusija planuoja „genocido aktus“ per vasario 24 dieną prezidento Vladimiro Putino pradėtą puolimą.
Kijevas paprašė teismo imtis laikinųjų priemonių, nurodančių Rusijai „nedelsiant sustabdyti karines operacijas“, kol bus priimtas išsamus sprendimas, kuris gali užtrukti ne vienerius metus.
„Ukraina kategoriškai teigia, kad buvo įvykdyti genocido veiksmai“, – sakoma Kijevo pareiškime teismui.
„Taigi Rusija savo „specialiąją karinę operaciją“, o iš tikrųjų – plataus masto brutalią invaziją į Ukrainą – aiškiai grindžia absurdišku melu“.
Kovo 1 dieną TTT pirmininkė Joan Donoghue pateikė Rusijai „skubų komunikatą“, kuriame prašoma „veikti taip“, kad bet kokia nutartis įsigaliotų greitai.
Dvi dienas truksiantis posėdis TTT Taikos rūmų būstinėje prasidės pirmadienį 9.00 val. Grinvičo (11.00 val. Lietuvos) laiku. Rusijos atsakymo laukiama antradienį.
Ši byla grindžiama 1948 metų JT Konvencija dėl genocido, kurios šalys yra ir Ukraina, ir Rusija.
Vakarų valstybės prašo pašalinti Rusiją iš Interpolo
Kelios Vakarų šalys, įskaitant Jungtinę Karalystę ir JAV, paragino Interpolą sustabdyti Rusijos narystę šioje tarptautinėje teisėsaugos organizacijoje, teigė JK vidaus reikalų sekretorė Priti Patel.
JK, JAV, Kanada, Australija ir Naujoji Zelandija paprašė „nedelsiant sustabdyti Rusijos prieigą prie [Interpolo] sistemų“, sekmadienį „Twitter“ tinkle parašė P. Patel.
Grupė paprašė Interpolo vykdomojo komiteto priimti sprendimą šią savaitę.
„Rusijos veiksmai kelia tiesioginę grėsmę asmenų saugumui ir tarptautiniam teisėsaugos institucijų bendradarbiavimui“, – pridūrė P. Patel.
Nors P. Patel nenurodė prašymo priežasties, Vakarų sąjungininkės siekia diplomatiškai ir ekonomiškai izoliuoti Maskvą dėl jos invazijos į Ukrainą.
Sekmadienį JAV diplomatijos vadovas Antony Blinkenas pareiškė, kad Vašingtonas gavo „labai patikimų pranešimų“, jog Rusija per invaziją įvykdė karo nusikaltimų, ypač civilių gyventojų atžvilgiu.
Praėjusią savaitę JT Žmogaus teisių taryboje jos nariai didele balsų dauguma nubalsavo už tai, kad būtų pradėtas tyrimas dėl Maskvos pajėgų Ukrainoje įvykdytų agresijos aktų.
Interpolo, kuriam priklauso 194 šalys narės, tikslas – palengvinti tarptautinių nusikaltimų tyrimą.
