Papildoma informacija
  • Peržiūros: 478
  • Data: 2022-04-08 21:53:09
  • Šaltinis: ELTA

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.


J. Bidenas kaltina Rusiją „siaubingu žiaurumu“ Ukrainos geležinkelio stotyje

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį apkaltino Rusiją įvykdžius siaubingą žiaurumą, kai mažiausiai 50 žmonių žuvo Rytų Ukrainos Kramatorsko mieste per raketų ataką traukinių stotyje, sausakimšoje evakuacijos laukusių civilių.

Praėjus daugiau nei mėnesiui po prezidento Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą, Maskva sutelkė dėmesį į šalies rytus ir pietus, pasipriešinimui sustabdžius jos planus greitai užimti sostinę Kyjivą.

„Ataka Ukrainos geležinkelio stotyje yra dar vienas siaubingas Rusijos įvykdytas žiaurumas, smogęs civiliams, kurie bandė evakuotis ir pasiekti saugią“ teritoriją, tviteryje parašė J. Bidenas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad sužeista 300 žmonių, jis apibūdino smūgį kaip „neribotą blogį“, nors Rusijos gynybos ministerija neigė įvykdžiusi ataką.

Atskirame pareiškime J. Bidenas padėkojo Slovakijai, kad suteikė Ukrainai rusiškos gamybos priešlėktuvinę oro gynybos sistemą S-300, ir pareiškė, kad dabar ne laikas nusiraminti. „Rusijos kariuomenei gal ir nepavyko pasiekti savo tikslo užimti Kyjivą, bet ji ir toliau vykdo siaubingus žiaurumus“, – sakė jis ir pridūrė, kad V. Zelenskis asmeniškai kėlė klausimą, kaip Ukraina galėtų gauti sistemą S-300.

„Rusijos kariškiams persiorientuojant kitam šio karo etapui, aš nurodžiau savo administracijai ir toliau negailėti pastangų nustatyti ir aprūpinti Ukrainos kariuomenę reikiamais pažangių ginklų pajėgumais“, – sakė J. Bidenas.


Ukraina pradėjo kasinėti masinę kapavietę Bučoje

Ukrainos tyrėjai penktadienį pradėjo ekshumuoti masinę kapavietę Bučoje, rengdami, kaip sako policija, karo nusikaltimų bylą prieš Kyjivo priemiestį okupavusią Rusijos kariuomenę.

Kape – purve iškastame ilgame giliame griovyje už bažnyčios su auksiniu kupolu – ukrainiečiai laidojo kaimynus, kurie, jų teigimu, žuvo nuo Rusijos ginkluotųjų pajėgų, atvykusių vasario 26 d., rankos.

Penktadienį komandos su baltais kriminalistų kombinezonais iškėlė lavonus iš griovio naudodamos bortinį sunkvežimį su mechaniniu kranu. Kūnai buvo suguldyti ant žemės ir juos apžiūrėjo ekspertai, įskaitant policijos pareigūnus, sutelkusius dėmesį į dokumentaciją. Dauguma iš juosta aptverto kapo iškeltų palaikų buvo sudėti į juodus plastikinius maišus. Vienas ten dirbęs vyras vilkėjo liemenę su užrašu karo nusikaltimų prokuroras.

Kyjivo regiono policijos viršininkas Andrijus Niebitovas sakė, kad kape buvo 40 kūnų, tarp jų – du Ukrainos karinių pajėgų nariai. Jis sakė, kad ant kūnų yra šautinės žaizdos, o tai patvirtina teiginius, kad į juos aiškiai taikėsi kareiviai ir jie žuvo ne dėl oro antskrydžių ir artilerijos ugnies. „Galiu apibrėžti šiuos įvykius kaip karo nusikaltimą, – sakė jis. – Tarptautinė teisė civilių gyventojų žudymą bet kokio karinio konflikto metu apibrėžia kaip karo nusikaltimą. Šie palaikai bus ištraukti teismo tyrimui, jie bus pristatyti teismo medicinos ekspertizei ir skrodimui“.

Naujienų agentūros AFP komanda aptiko 20 lavonų tik vienoje miestelio, kuriame prieš karą gyveno maždaug 37 tūkst. žmonių, gatvėje. Ukraina teigia, kad civilių egzekucijas įvykdė Rusijos kareiviai, Kremlius tai neigia ir vadina nuotraukas klastotėmis.


Slovakija perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300

Slovakija perdavė Ukrainai zenitinių raketų kompleksą S-300. Tai penktadienį pranešė interneto leidinys „TV Noviny.sk“.

Oro gynybos kompleksas jau yra Ukrainoje. Pasak leidinio, jis buvo nugabentas ten per dvi dienas didžiulio slaptumo sąlygomis.

Slovakijos gynybos ministras Jaroslavas Nadis anksčiau sakė, kad šalis negali perduoti Ukrainai jos pačios oro erdvę ginančio S-300, jeigu negaus deramo pakaitalo.

Kaip rašo „TV Noviny.sk“, Ukrainai perduotas sovietų gamybos kompleksas komunistų valdymo laikais saugojo Prahos padangę.


V. Zelenskis ragina paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį

Penktadienį kreipdamasis į Suomijos parlamentą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį ir paprašė atsiųsti jo šaliai daugiau ginklų.

V. Zelenskis savo kalboje kritikavo visus tuos, kurie verčia mus laukti mums taip reikalingų priemonių ir ragino Vakarų šalių lyderius paskelbti Rusijai sankcijų kokteilį, kurį galėtume prisiminti kaip Molotovo kokteilius. Šiuos padegamuosius įtaisus Antrojo pasaulinio karo metu išpopuliarino būtent suomiai.

27 ES šalių atstovai ketvirtadienį pritarė jau penktajam sankcijų Maskvai paketui, kuris apima rusiškos anglies embargą ir Europos uostų uždarymą Rusijos laivams. Tačiau Kyjivas prašo imtis daugiau priemonių, įskaitant sankcijas naftai ir dujoms.

„Kiek dar laiko Europa gali ignoruoti rusiškų naftos išteklių embargą? Kiek dar turime laukti?“ – klausė V. Zelenskis ir pridūrė, kad visi Rusijos bankai turėtų būti atjungti nuo SWIFT sistemos.

Ukrainos prezidentas taip pat kelis kartus užsiminė apie 1939–1940 metais vykusį Žiemos karą, kurio metu Suomija nuožmiai priešinosi sovietų invazijai. „Rusijos karas prieš Ukrainą sprendžia ne tik mūsų šalies ir tautos, tačiau ir visų sieną su Rusija turinčių šalių ateitį. Ukraina dabar ginasi turėdama tiek pat drąsos, kiek jūs prieš 83 metus“, – kalbėjo V. Zelenskis.

V. Zelenskio kreipimasis paskelbtas tą pačią dieną, kai Suomijoje buvo užfiksuoti keli saugumo incidentai. Penktadienio rytą Suomijos oro erdvę pažeidė Rusijos lėktuvas „IL-96-300“ ir čia išbuvo tris minutes. Be to, penktadienio rytą buvo nepasiekiami šalies Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijų tinklapiai.


Pagalba žmonėms


ES įšaldė 30 mlrd. eurų Rusijos ir Baltarusijos turto

Europos Sąjunga (ES) iki šiol įšaldė beveik 30 mlrd. eurų Rusijos ir Baltarusijos asmenų ir įmonių, įtrauktų į juoduosius sąrašus taikant sankcijas dėl Maskvos karo Ukrainoje, turto, penktadienį pranešė ES.

Iš viso areštuota 29,5 milijardo eurų, įskaitant tokį turtą kaip laivai, sraigtasparniai, nekilnojamasis turtas ir meno kūriniai, užblokuoti dar 196 milijardų eurų vertės sandoriai, sakoma Europos Komisijos pranešime.

ES skaičiai yra daliniai, pagrįsti duomenimis tik maždaug iš pusės iš 27 ES valstybių narių, pateiktų bloko darbo grupei „Freeze and Seize“, veikiančiai koordinuotai su Didžiojo septyneto (G7) partnerėmis, įskaitant JAV.

Daugeliu atvejų nustatyti nuosavybės teisę yra sudėtinga užduotis valdžios institucijoms, atsižvelgiant į tai, kad ypač turtingi asmenys naudojasi fiktyviomis įmonėmis, patikos fondais ir įgaliotais asmenimis, kad sumėtytų pėdsakus. Dėl šios priežasties ES ir JAV įsteigė specialias darbo grupes informacijai sujungti ir koordinuoti. Komisija nurodė, kad vėliau penktadienį įvyks bendras ES ir JAV darbo grupių susitikimas, kuriame dalyvaus Ukrainos pareigūnai. Kitas ES darbo grupės posėdis įvyks po dviejų savaičių.

„Atsižvelgiant į Rusijos kariuomenės įvykdytus žiaurumus, kaip niekad svarbu stiprinti bendradarbiavimą Europos Sąjungoje ir su mūsų tarptautiniais partneriais, įskaitant JAV ir Ukrainą, bei dėti daugiau pastangų siekiant sustabdyti Kremliaus karo mašinos finansavimą“, – sakoma ES teisingumo komisaro Didier Reynderso pranešime.


Kyjive vėl atidaroma ES atstovybė

Praėjus daugiau kaip šešioms savaitėms nuo karo Ukrainoje pradžios, penktadienį Kyjive vėl bus atidaryta Europos Sąjungos (ES) atstovybė. Tai paskelbė ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis, kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen traukiniu vykstantis į Kyjivą. Kartu keliauja ir ambasadorius Mattis Maasikosas. Jis atnaujins darbą Ukrainos sostinėje su nedidele komanda.

ES atstovybė praėjus dienai nuo karo pradžios buvo visiškai evakuota, nuo tada pagrindinė komanda dirbo iš Žešuvo Pietų Lenkijoje.

ES delegacijos kelionė ir ambasadoriaus grįžimas pademonstruos, kad Ukraina egzistuoja, kad ten yra sostinė, yra vyriausybė ir kitų šalių atstovybės, – teigė J. Borrellis, pabrėždamas, kad Ukraina vis dar kontroliuojama ukrainiečių. Komentuodamas kelionę traukiniu per šalį, ES diplomatijos vadovas sakė: „Nesijaučia, kad esi kare“.

Jis paskelbė, kad bus skirta 7,5 mln. tyrimui, kurį Ukraina vykdo po karo nusikaltimų Kyjivo Bučos priemiestyje ir kitose vietose.

Per vizitą Kyjive, anot J. Borrellio, taip pat bus tariamasi, kaip geriau valdyti ES karinę paramą Ukrainai kovoje su Rusija. Jis teigė esąs įsitikinęs, kad ES šalys ateinančiomis dienomis pritars jo pasiūlymui skirti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms papildomai 500 mln. eurų. Tada skiriamų lėšų apimtis padidėtų iki 1,5 mlrd. eurų.


V. Zelenskis apie išpuolį Kramatorske: Rusija yra blogis, kuris neturi ribų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją blogiu, kuris neturi ribų po to, kai per raketų ataką rytų Ukrainos Kramatorsko miesto geležinkelio stotyje žuvo mažiausiai 35 žmonės.

„Neturėdami jėgų ir drąsos stoti prieš mus mūšio lauke, jie ciniškai naikina civilius gyventojus. Tai yra blogis, kuris neturi ribų. Ir jis niekada nesibaigs, jei už tai nebus baudžiama“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialinėje žiniasklaidoje po smūgių transporto mazgui, per kurį pastarosiomis dienomis daug civilių gyventojų bėgo nuo prognozuojamo Rusijos puolimo.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borellis, šiandien kartu su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen vykstantis į Kyjivą, griežtai pasmerkė išpuolį Kramatorsko stotyje.


Sumų regione rusų kariuomenės nebėra, pranešė administracijos vadovas

Rusijos kariai paliko Sumų regioną šiaurės rytų Ukrainoje, „Facebook“ tinkle pranešė regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

D. Žyvyckis sakė, kad, jei žmonės girdi sprogimus, tai todėl, kad gelbėtojai ir sprogmenų ekspertai neutralizuoja Rusijos dalinių paliktą amuniciją.

Jis perspėjo, kad regionas dar nėra saugus, nes daugelyje vietovių palikta minų, todėl negalima važiuoti kelkraščiais, vaikščioti miško keliukais ir artintis prie sunaikintos karinės technikos.

Anksčiau D. Žyvyckis sakė, kad Rusijos kariai iš regiono pradėjo trauktis sekmadienį.

Kartu su Donecko, Luhansko, Charkivo ir Kyjivo regionais Sumai buvo viena iš teritorijų, kurias Rusijos kariai puolė nuo karo pradžios daugiau nei prieš mėnesį.

Rusija neseniai paskelbė, kad sutelks savo kovines operacijas rytų Ukrainoje.


Elektroninių parduotuvių kūrimas, internetinių svetainių kūrimas, crm sistemų kūrimas, marketingas ir reklama


Rusijos pašalinimas iš JT ŽTT siunčia signalą kitiems priespaudos režimams

Ketvirtadienį įvykęs balsavimas dėl Rusijos nušalinimo iš Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (ŽTT) sustiprina šį forumą ir siunčia aiškią žinią, kad didelio masto pažeidėjai negali būti jo nariais, teigė žmogaus teisių organizacijos.

JT Generalinė Asamblėja Niujorke didele balsų persvara nubalsavo už tai, kad Maskva nebespręstų dėl kitų valstybių žmogaus teisių padėties po to, kai pati buvo apkaltinta karo nusikaltimais per šešias savaites trunkančią invaziją Ukrainoje.

Rusija pasitraukė iš ŽTT iš karto po to, kai buvo sustabdyta jos narystė.

Pasaulį sukrėtė įrodymai apie civilių žudynes Bučoje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose. Ukraina dėl žūčių kaltina Rusijos karius. Maskva neigia bet kokias civilių žudynes.

2006 metais įsteigtą ŽTT sudaro 47 valstybės narės, kurias renka Generalinė Asamblėja. Taryba propaguoja ir gina visas žmogaus teises visame pasaulyje, o narystė reiškia atsakomybę laikytis aukštų standartų.

Vienintelė šalis, kurios narystė anksčiau buvo sustabdyta, buvo Libija 2011 metais.

Niujorke 93 šalys balsavo už Rusijos narystės sustabdymą, 24 šalys buvo prieš, taigi, už balsavo gerokai daugiau nei reikalinga dviejų trečdalių dauguma. 58 šalys susilaikė.

Rusijos ambasadorius prie JT Ženevoje Genadijus Gatilovas pareiškė, kad sustabdymas buvo neteisėtas ir politiškai motyvuotas žingsnis ir kad Maskva bet kuriuo atveju sąmoningai priėmė sprendimą pasitraukti iš anksto.

„Ketvirtadienio balsavimas, kurį lėmė įžūli ir neprincipinga Vakarų šalių pozicija… diskredituoja ŽTT, daro nepataisomą žalą jos reputacijai ir kenkia jos patikimumui“, – sakė jis.

Tačiau didžiųjų Vakarų valstybių ambasadoriai ir misijos Ženevoje prieštaravo tokiam Rusijos požiūriui.

JAV atstovė Sheba Crocker sakė, kad dėl Rusijos „civilių gyventojų žudynių ir bandymo sugriauti pasaulio tvarką jos dalyvavimas JT ŽTT tapo farsu ir pakenkė JT patikimumui. Rusija pasitraukė iš ŽTT; ji turi dabar pat pasitraukti ir iš Ukrainos“.

Jungtinės Karalystės atstovas Simonas Manley sakė, kad narystė Taryboje yra „privilegija, o ne teisė“ ir kad jos nariai turi laikytis aukščiausių standartų.

Vokietijos misija tiesiog pareiškė, kad Rusijos „šiurkštūs ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai nesuderinami su naryste JT ŽTT“.

Kasmet renkama trečdalis tarybos narių, o šalys gali dirbti tik dvi trejų metų kadencijas iš eilės. Jos nariai proporcingai pasiskirstę pagal penkis geografinius regionus.

Rusija ir Ukraina buvo išrinktos į tarybą kaip dvi Rytų Europos valstybės, kurios turėjo dirbti 2021–2023 metais. Pasitraukus Rusijai, bus surengti rinkimai į jos vietą.

Kai kurios nevyriausybinės organizacijos kaltina regionines grupes, kad jos, pateikdamos tiek pat kandidatų, kiek yra laisvų vietų, pakreipia rinkimus savo naudai.

Nevyriausybinės organizacijos „UN Watch“, stebinčios JT veiklą, vykdomasis direktorius Hillelas Neueris anksčiau yra sakęs, kad rinkimų procesas buvo sukurtas siekiant pašalinti didžiausius pasaulio žmogaus teisių pažeidėjus, tačiau paprastai atsitinka taip, kad priespaudos režimai įgyja tarptautinį teisėtumą.

NVO agitavo už Rusijos pašalinimą iš Tarybos ir teigė, kad nuo šiol sieks, jog ir kitos narės, kaltinamos žmogaus teisių pažeidimais, būtų šalinamos iš ŽTT.

„Kitos šalys mūsų sąraše: Kinija – milijonas musulmonų stovyklose; Kuba – tironija; Eritrėja – vergų darbas; Libija – migrantų kankinimas; Mauritanija – vergija; Pakistanas – teroristų priėmimas; Venesuela – valstybės žlugimas“, – sakė H. Neueris.

Tačiau kampanijos už uigūrus dalyvis Rushanas Abbasas teigė AFP, kad Rusijos pašalinimas neskatins balsavimo dėl Kinijos narystės sustabdymo. Pasak jo, skirtingai nuo Rusijos, per daug šalių gauna ekonominės naudos iš Kinijos.


Karas Ukrainoje jau pražudė 169 vaikus

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalyje jau žuvo 169 vaikai. Tai, remdamasis Ukrainos generaline prokuratūra, praneša portalas „Ukrinform“.

Anot prokuratūros, sužeisti dar daugiau kaip 306 vaikai.

Šie duomenys nėra galutiniai.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Nuoroda į šį straipsnį:

Įvairios naujienos ir patarimai. Kuo trumpiau ir aiškiau - Jūsų patogumui.

Prenumeruokite Savaskampas.lt Telegram kanalą.

Prenumeruoti
Naujausi straipsniai
Naujausi skelbimai
Įkelta prieš 1 d.
Rankinė Lucky Bees
Įkelta prieš 13 d.
Megztinis Mr&Mrs Italy
Įkelta prieš 13 d.
Megztinis Mr&Mrs Italy
Įkelta prieš 13 d.
Megztinis Mr&Mrs Italy
Įkelta prieš 13 d.
Striukė Mr&Mrs Italy