Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
JAV kariškiai moko ukrainiečius, kaip naudoti Ukrainai tiekiamą ginkluotę
Jungtinės Valstijos moko Ukrainos ginkluotąsias pajėgas, kaip naudoti šaliai tiekiamą ginkluotę ir karinę techniką. Tai antradienį JAV Kongreso Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų reikalų komiteto posėdyje pranešė gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Jis buvo paklaustas, ar Amerikos instruktoriai moko Ukrainos kariškius, kurie gauna šiuolaikinės ginkluotės. „Kaip jūs teisingai pastebėjote, dalis šios technikos reikalauja pasirengimo. Kad būtų galima naudoti dalį gaunamos ginkluotės, žinoma, reikia išeiti parengimą, ir mes jį jiems organizuojame“, – atsakė L. Austinas.
Posėdyje dalyvavęs JAV ginkluotųjų pajėgų štabų viršininkų komiteto pirmininkas Markas Milley`is pridūrė, kad mokymas vyksta ne Ukrainos teritorijoje, o čia, Jungtinėse Valstijose.
Čekija perdavė Ukrainai tankų
Čekija perdavė iš nacionalinės armijos sandėlių dalį nenaudojamos sunkiosios karinės technikos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
Tai antradienį pranešė laikraštis „Mladá fronta Dnes“, remdamasis Čekijos parlamento žemųjų rūmų deputatu Ondřeju Benešíku.
„(Ukrainai) patiekta čekiškų pėstininkų kovos mašinų ir tankų T-72. Gynybos ministrė Jana Černochova nusipelno didžiulių pagyrų, to tikrai reikia sunkiai kovojančiai Ukrainos kariuomenei. Tikiu, kad galėsime tęsti šį tiekimą“, – pažymėjo parlamentaras.
Geležinkelio ešelonai su sunkiąja karine technika pirmadienį išriedėjo iš Čekijos. Prahos veiksmai buvo suderinti su kitomis NATO šalimis, rašo „Mladá fronta Dnes“.
Leidinio žiniomis, į Ukrainą išgabenta 40 tankų T-72. Pėstininkų kovos mašinų skaičius neviršija 50. Ši technika pagal SSRS licenciją anksčiau buvo gaminama Čekoslovakijoje. Ekspertai pažymi, kad ukrainiečiai moka valdyti šią ginkluotę.
Pasak laikraščio, Čekija prieš kelias dienas išsiuntė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Sovietų Sąjungoje pagamintų savaeigių zenitinių raketų kompleksų „9K35 Strela-10“.
Čekijos vyriausybė vasario 27 d. pritarė pasiūlymui suteikti Ukrainai neatlyginamą karinę pagalbą, kurios vertė – 400 mln. kronų (14,77 mln. eurų).
NATO vadovas: Rusija siekia užimti visą Donbasą Ukrainoje
Rusija planuoja kariniu būdu užimti visą Donbaso regioną Rytų Ukrainoje, siekdama sukurti koridorių iš Rusijos į aneksuotą Krymą, antradienį sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.
Rusijos pajėgos tolsta nuo Kyjivo, kad kad persigrupuotų, persiginkluotų ir papildytų atsargas, ir jos telkia dėmesį į rytus, sakė jis per spaudos konferenciją prieš trečiadienį vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
„Artimiausiomis savaitėmis tikimės tolesnio Rusijos postūmio rytų ir pietų Ukrainoje bandant užimti visą Donbasą ir sukurti sausumos tiltą į okupuotą Krymą“, – sakė jis.
V. Zelenskis: derybos su Rusija yra vienintelis būdas užbaigti karą
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, kad būtų galima nutraukti karą, jo šalis neturi kito pasirinkimo kaip derėtis su Rusija, tačiau asmeninis jo susitikimas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu gali ir neįvykti, rašo agentūra „Reuters“.
V. Zelenskis tokius savo komentarus išsakė po to, kai Kyjivas apkaltino Rusijos karius, kad šie Bučos miestelyje išžudė šimtus civilių. Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad čia užfiksuoti vaizdai buvo „inscenizuoti“, o Maskva tvirtino, kad per antradienį numatomą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį pateiks „empirinių įrodymų“, jog jos kariai su tuo neturi nieko bendra.
„Mes visi, tarp jų ir aš, bet kokią galimybę derėtis laikysime iššūkiu“, – per nacionalinę televiziją parodytame interviu su Ukrainos žurnalistais teigė V. Zelenskis. Tačiau jis pridūrė, kad Kyjivas neturi kito pasirinkimo. Pasak prezidento, įvykiai Bučoje yra nedovanotini, tačiau Ukraina ir Rusija turi pasirinkti sudėtingą kelią ir tęsti derybas.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ antradienį citavo Rusijos užsienio reikalų viceministrą, kuris pranešė, kad derybos tęsiasi vaizdo ryšiu.
Paklaustas, ar galėtų surengti tiesiogines derybas su V. Putinu, V. Zelenskis tokios galimybės neatmetė, tačiau nedetalizavo.
U. von der Leyen ir K. Borrellis vyksta į Kyjivą
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis šią savaitę vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai tviteryje pranešė ES atstovas.
Kelionė numatyta prieš šeštadienį Varšuvoje planuojamą donorų konferenciją, kurioje bus renkami pinigai milijonams Ukrainos karo pabėgėlių. Tiksli kelionės data neįvardijama.
Praėjusią savaitę Kyjive lankėsi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola. Ji susitiko su prezidentu V. Zelenskiu bei Ukrainos vyriausybės atstovais. R. Metsola per savo vizitą pažadėjo šaliai tolesnę ES paramą. „Mes padėsime jums atstatyti jūsų miestus“, – sakė ji.
Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios vasario 24 dieną šalyje lankėsi tik nedaug aukštų politikų. Kovo viduryje pademonstruoti solidarumo su Ukraina į Kyjivą vyko Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai.
Kyjivo srityje iki šiol užfiksuota daugiau kaip 7 000 karo nusikaltimų
Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis, Kyjivo srityje rusų kariai iki šiol galimai įvykdė daugiau kaip 7 000 karo nusikaltimų.
Daugiausiai žmonių pražudyta į šiaurės vakarus nuo Kyjivo esančioje Borodiankoje, naujienų agentūra UNIAN cituoja generalinę prokurorę Iryną Venediktovą. Pasak jos, prokuratūra jau pradėjo tyrimus dėl karo nusikaltimų Irpinėje, Bučoje ir Vorzelyje.
Šį savaitgalį visą pasaulį apskriejo vaizdai iš Bučos, kur po Rusijos karių pasitraukimo buvo rasti šimtų civilių palaikai. Jie mėtėsi arba gatvėse, arba buvo užkasti masinėse kapavietėse. Ukraina teigia, kad dėl to atsakingi miestą prieš tai okupavę Rusijos kariai. Maskva atsakomybės kratosi ir vadina šiuos vaizdus „inscenizuotais“.
Tuo metu Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pažadėjo, kad žiaurumai Bučoje bus skubiai ištirti ir dokumentuoti. „Kai bus sutvarkyti tiltai, kuriuos rusai traukdamiesi susprogdino, ekspertai turės prieigą“, – ministras sakė Vokietijos dienraščiui „Tagesspiel“.
Pasak D. Monastyrskio, renkant įkalčius jau talkina Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK), o prie tyrimo netrukus prisijungs ir daugiau tarptautinių ekspertų.
D. Grybauskaitė amerikiečių televizijai: dabar matome, kaip sėkmingai Rusija korumpavo kai kurias Europos valstybes
Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad dabar matomą dalies Europos valstybių nenorą pritaikyti sankcijas Rusijos energetiniam sektoriui lemia Kremliaus „investicijos“ – papirkus tų šalių politikus ir taip užtikrinus jų priklausomybę nuo rusiškos energijos.
Jungtinių Amerikos Valstijų televizijai CNBC D. Grybauskaitė taip pat priminė, kad nuo balandžio 1 d. Lietuva nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų – tą buvo galima padaryti, nes 2015 m. Klaipėdoje buvo įrengtas suskystintų gamtinių dujų terminalas.
„Labai didžiuojuosi, kad Lietuvos dujotiekiais nuo balandžio 1 d. visai nebeteka gamtinės dujos iš Rusijos“, – tikino ji.
D. Grybauskaitė akcentavo, kad Rusijai jos turimi gausūs energetiniai ištekliai nėra vien tik pajamų šaltinis, tačiau visų pirma Kremlius eksportuojamą energiją naudoja kaip geopolitinę priemonę.
„Lietuva savo namų darbus atliko – žinojome, kad Rusija savuosius energijos išteklius naudoja kaip geopolitinį įrankį. Tai ne tik ekonomika ar prekyba – tai priemonė geopolitinei įtakai daryti“, – pažymėjo prezidentė.
Vis tik kitose Europos šalyse, ypač tose, kurios šiuo metu prieštarauja sankcijoms Rusijos energetiniam sektoriui, D. Grybauskaitės teigimu, galima matyti, kaip sėkmingai ši geopolitinė įtaka buvo išnaudota.
Buvusi šalies vadovė amerikiečių auditorijai akcentavo, kad Kremlius tikslingai korumpavo tokių valstybių politinius sluoksnius – jos tapo pernelyg priklausomos nuo „Gazprom“ dujų ir negali jų atsisakyti taip, kaip tą padarė Lietuva.
„Savo ruožtu kitos valstybės leidžia Rusijai investuoti į tų šalių politinės santvarkos korumpavimą. Ir dabar kai kuriose Europos šalyse matome būtent tokios Rusijos kurstytos politinės korupcijos išdavas ir rezultatus“, – pabrėžė D. Grybauskaitė.
Be kita ko, ji pabrėžė ir tai, jog dabartinės Vakarų pritaikytos sankcijos yra nepakankamos ir jose yra „spragų“.
„Mūsų paskelbtos sankcijos turi spragų, jos leidžia Putinui išgyventi, net atgaivinti rublį“, – sakė D. Grybauskaitė.
„Pirkdami rusiškus energijos išteklius finansuojame Rusijos karinę mašiną. Tai nebegali būti priimtina nei etiškai, nei morališkai“, – tikino prezidentė.
Į Lietuvą iš Ukrainos atvyko jau 1000 vaikų be tėvų
Lietuvoje jau užregistruota 1000 vaikų, kurie iš Ukrainos atvyko be savo tėvų – tarp jų vaikai iš globos įstaigų, sportininkų grupės, vaikai, kuriuos atlydėjo kiti artimieji, bei visiškai vieni atvykę vaikai. Visi šie vaikai yra užregistruoti, saugiai apgyvendinti, jiems paskiriami globėjai, kurie rūpinsis vaikais iki jų grįžimo namo į Ukrainą.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, atvykstantiems vaikams bei suaugusiems gali iškilti daugybė klausimų dėl vaiko teisių apsaugos sistemos Lietuvoje. Tad vaiko teisių gynėjai parengė trumpą informacinę medžiagą, padėsiančią Ukrainos žmonėms geriau suprasti, kaip vaiko teisės yra ginamos Lietuvoje.
„Lietuva ir Ukraina, nors ir labai artimos, tačiau tuo pačiu turi nemažų kultūrinių skirtumų, tiek tradicijų, tiek elgesio su vaikais, jų auklėjimo priemonių ir pan. Lietuvos vaiko teisių užtikrinimo sistema tobulinama ne vienerius metus, ji yra draugiška ir saugi vaikams. Tad kviečiu Ukrainos žmones susipažinti su bazine informacija. O mūsų, lietuvių, pagalbos atvykusiems žmonėms reikės ir toliau, tad labai kviečiu kalbėtis, padėti atvykusiems žmonėms adaptuotis, priprasti prie naujos aplinkos“, – sako I. Skuodienė.
Vaiko teisių gynėjai primena, kad kiekvienam vaikui Lietuvoje ir jį auginančioje šeimoje turi būti saugu, jis turi augti apsuptas meilės ir darnos, jo nuomonė turi būti gerbiama ir į ją atsižvelgiama, o vaikui prireikus pagalbos, ji turi būti suteikiama nedelsiant.
Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko tėvai ar globėjai, o valstybė teikia paramą, jeigu jie negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų.
Šiuo metu Lietuvoje jau yra per 40 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, 17 tūkst. iš jų yra vaikai. Virš 1000 vaikų atvyko be savo tėvų, tarp jų 735 pavieniai vaikai, dauguma iš jų yra lydimi giminaičių ar emociniais ryšiais susijusių žmonių, taip pat atvyko 8 vaikų grupės, iš viso 283 vaikai. 17 vaikų prireikė globos lietuvių šeimose.
V. Zelenskis: Rusijos karo nusikaltėliai bus patraukti atsakomybėn
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad nusikaltimai Bučoje ir kituose šalies miestuose bus nuodugniai ištirti. Šiuo klausimu, be kita ko, bendradarbiaujama su ES ir Tarptautiniu Baudžiamuoju teismu,, sakė jis naktį į antradienį paskelbtame vaizdo įraše. Už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys esą bus patraukti atsakomybėn.
„Ateis laikas, kai kiekvienas rusas sužinos tiesą apie tai, kas iš jo bendrapiliečių žudė (Ukrainoje). Kas davė įsakymus. Kas žudant užmerkė akis“, – kalbėjo V. Zelenskis. Jis pakvietė žurnalistus iš viso pasaulio apžiūrėti sugriautus miestus. „Parodykite pasauliui, ką padarė Rusija“, – sakė jis.
Rusų pajėgoms pasitraukus iš Kyjivo Bučos priemiesčio, sužinota apie čia įvykdytas kruvinas žudynes. Civilių kūnų gatvėse vaizdai sukėlė pasibaisėjimą. Ukraina žudynėmis kaltina rusų karius, kurie buvo užėmę miestą. Maskva tai neigia.
V. Zelenskis vaizdo kreipimesi papasakojo apie savo apsilankymą Bučoje ir Irpinėje. „Miestai tiesiog sugriauti“, – teigė jis. Lavonai iš daugumos gatvių jau surinkti. Tačiau kiemuose ir namuose vis dar guli žuvusiųjų kūnai.
Anot prezidento, jam skauda širdį, kad jis tik dabar iš visų aukštų pasaulio politikų girdi tai, kas turėjo būti pasakyta jau seniai, kai viskas buvo aišku. Jis dar kartą pareikalavo griežtesnių sankcijų Rusijai. „Bet ar tikrai reikėjo laukti (…) Ar šimtai mūsų žmonių turėjo mirti kankinančia mirtimi?“ – klausė V. Zelenskis.
