Papildoma informacija
  • Peržiūros: 435
  • Data: 2022-04-04 21:53:02
  • Šaltinis: ELTA

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.


Vokietija išsiunčia iš šalies 40 Rusijos diplomatų

Vokietijos vyriausybė nepageidaujamais asmenimis paskelbė 40 Rusijos diplomatų, pranešė užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, o tai prilygsta išsiuntimui iš šalies.

Vyriausybė nusprendė paskelbti nepageidaujamais reikšmingą dalį Rusijos ambasados darbuotojų, kurie kiekvieną dieną čia, Vokietijoje, dirba prieš mūsų laisvę, prieš mūsų visuomenės sanglaudą, – sakė A. Baerbock. – Mes to daugiau netoleruosime.

Berlyno sprendimas perduotas Rusijos ambasadoriui Sergejui Nečajevui, jis buvo iškviestas į Užsienio reikalų ministeriją, sakė A. Baerbock. Konkretūs pasiuntiniai turi penkias dienas išvykti iš Vokietijos. Manoma, kad minėti diplomatai yra Rusijos žvalgybos tarnybų nariai.

Toks žingsnis žengtas antrąjį Rusijos karo prieš Ukrainą mėnesį ir tuo metu, kai pasaulį sukrėtė vaizdai apie įtariamus Rusijos karių įvykdytus žiaurumus. Daugiau nei 4 milijonai žmonių pabėgo nuo karo, nusiaubusio Ukrainos miestus ir miestelius.


JAV sieks, kad Rusija būtų nušalinta nuo JT Žmogaus teisių tarybos

JAV ambasadorė Linda Thomas-Greenfield pirmadienį pranešė, kad Jungtinės Valstijos planuoja siekti nušalinti Rusiją nuo Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos po akivaizdžių įrodymų, kad Rusijos kariai įvykdė masines egzekucijas Bučoje, Ukrainoje.

„Vaizdai iš Bučos ir nuniokojimas visoje Ukrainoje reikalauja, kad dabar savo žodžius derintume su veiksmais“, – tviteryje parašė L. Thomas-Greenfield. „Negalime leisti valstybei narei, kuri griauna kiekvieną mums brangų principą, toliau dalyvauti“ taryboje, sakė ji. „Rusija negali turėti autoriteto šioje institucijoje, taip pat neturėtume leisti Rusijai naudotis savo vieta Taryboje kaip propagandos įrankiu, leidžiančiu manyti, kad jie yra teisėtai susirūpinę žmogaus teisėmis“.

Nepriklausomi tarptautiniai žurnalistai savaitgalį aptiko lavonus civiliais drabužiais, kai kurie buvo surištomis rankomis, Bučos mieste netoli Ukrainos sostinės, kai Kyjivo pajėgos atsiėmė jį iš Rusijos armijos. Žudynių mastas vis dar tiriamas, tačiau Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova sakė, kad iki šiol aptikta 410 civilių kūnų.

JT žmogaus teisių vadovė Michelle Bachelet sakė, kad vaizdai iš Bučos rodo galimus karo nusikaltimus. Kremlius neigia, kad Rusijos pajėgos žudė civilius gyventojus, ir teigė, jog negyvų žmonių kūnų Bučoje vaizdai yra klastotės.


ES siūlo tyrėjus karo nusikaltimams Ukrainoje ištirti

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) pasirengusi nusiųsti tyrėjų grupę rinkti įrodymų apie galimus karo nusikaltimus, kai netoli Kyjivo buvo aptikti žuvę civiliai.

„ES yra pasirengusi sustiprinti šias pastangas, nusiųsdama į vietą tyrimų grupes padėti Ukrainos prokuratūrai. Eurojustas ir Europolas yra pasirengę padėti“, – sakė ji, turėdama omenyje ES teisėsaugos organizacijas.


Sunaikinta 90 proc. Mariupolio

90 proc. Rusijos pajėgų apgulto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio šalies pietryčiuose sunaikinta, pirmadienį pranešė miesto meras Vadymas Boičenko.

„Liūdna žinia ta, kad sunaikinta 90 proc. miesto infrastruktūros, 40 proc. – nebeatstatomai“, – per spaudos konferenciją sakė V. Boičenko. Pasak jo, mieste lieka įstrigę apie 130 tūkst. žmonių.


Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atvyko į Bučą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė Bučos mieste, esančiame prie sostinės Kyjivo, kur po Rusijos pajėgų pasitraukimo aptikta dešimtys lavonų, kai kurie surištomis rankomis.

„Kiekvieną dieną, kai mūsų kovotojai įžengia ir atsiima teritoriją, pamatai, kas ten vyko“, – sakė Ukrainos lyderis žurnalistams kovų nusiaubtame mieste, vilkėdamas neperšaunamą liemenę ir lydimas kariškių.

V. Zelenskis pareiškė, kad dešimčių žmonių žūtis už sostinės Kyjivo esančiame mieste, atkovotame iš Rusijos pajėgų, tarptautiniai lyderiai laikys genocidu.

„Tai yra karo nusikaltimai ir tai bus pasaulio pripažinta genocidu“, – sakė V. Zelenskis Bučoje.


V. Landsbergis: priimtas sprendimas pažeminti Rusijos diplomatinio atstovavimo lygį

Lietuva pažemino Rusijos diplomatinio atstovavimo lygį šalyje. Kaip pranešė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, nuspręsta iš šalies išsiųsti Rusijos ambasadorių.

„Reaguodama į besitęsiančią Rusijos karinę agresiją prieš suverenią Ukrainą ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų įvykdytus žiaurumus įvairiose okupuotose Ukrainos miestuose, įskaitant kraupias žudynes Bučoje, priėmė sprendimą pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį“, – pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė ministras.

„Rusijos Federacijos ambasadorius privalės išvykti iš Lietuvos. Lietuvos ambasadorius Maskvoje į Lietuvą grįš artimiausiu metu“, – pridūrė G. Landsbergis.


Ukrainos duomenimis, nuo karo pradžios jau nukauta apie 18 300 Rusijos karių

Nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau nukauta apie 18 300 Rusijos karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, Generalinio štabo duomenimis, Rusija neteko 647 tankų, 1 844 šarvuočių, 330 artilerijos sistemų, 107 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 54 oro gynybos sistemų, 147 lėktuvų, 134 sraigtasparnių, 1 273 transporto priemonių, 7 laivų, 76 degalų cisternų, 92 dronų ir 25 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.


Ukraina teigia, kad Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Sumų

Rusijos kariai pradėjo trauktis iš Ukrainos Sumų srities, pranešė vietos pareigūnai.

Tačiau, pasak srities karinės administracijos vadovo Dmytro Žyvytskio, dar per anksti teigti, kad ji buvo išvaduota.

D. Žyvytskio teigimu, praėjusią savaitę čia buvo fiksuojamas didelis Rusijos kariuomenės buvimas ir įvykdyta daugybė atakų prieš civilius.


Rusija pradėjo slaptą rezervistų mobilizaciją

Rusijos kariuomenė ir politinė vadovybė pradėjo slaptą rezervistų mobilizaciją. Tai, remdamasis Ukrainos kariuomenės generaliniu štabu, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak generalinio štabo, renkantis kandidatus pirmenybė teikiama kovinės patirties turintiems asmenims. Mobilizacija apima eilinius, seržantus ir karininkus ir daugiausiai vykdoma Krasnodaro ir Permės kraštuose bei Dagestano, Ingušijos ir Kalmukijos respublikose.

Nustatyta, kad pagrindinis rezervistus motyvuojantis veiksnys – finansinės paskatos. Rusijos gyventojai laikosi nuomonės, kad karo Ukrainoje dalyviai gali pagerinti savo finansinę padėtį pasiimdami trofėjų, t. y. plėšikaudami.

Generalinio štabo teigimu, Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadovybė mobilizacijos metu tikisi pritraukti apie 60 tūkst. žmonių.


Sunaikinta 70 proc. Černihivo

Po Rusijos kariuomenės atakų sunaikinta 70 proc. Ukrainos Černihivo miesto, teigia jo meras Vladyslavas Atrošenka.

„Padariniai yra rimti, kaip ir Bučoje ir Charkive bei galimai Mariupolyje“, – V. Atrošenką cituoja portalas „Ukrajinska Pravda“. Jis nurodė, kad dėl šildymo, miesto biudžeto ir vietos ekonomikos nerimauja tiek pat, kiek ir dėl oro antskrydžių.

Černihive esama daugybės viduramžių bažnyčių ir vienuolynų, Ukraina prieš karą siekė, kad miesto centras būtų įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Prieš Rusijos invaziją čia gyveno daugiau kaip 285 tūkst. žmonių.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Nuoroda į šį straipsnį:

Įvairios naujienos ir patarimai. Kuo trumpiau ir aiškiau - Jūsų patogumui.

Prenumeruokite Savaskampas.lt Telegram kanalą.

Prenumeruoti
Naujausi straipsniai
Naujausi skelbimai
Įkelta prieš 6 val.
Laikrodis Casio
Įkelta prieš 6 val.
Laikrodis Casio
Įkelta prieš 6 val.
Laikrodis Casio
Įkelta prieš 6 val.
Laikrodis Casio
Įkelta prieš 6 val.
Laikrodis Casio
Įkelta prieš 6 val.
Laikrodis Casio