Papildoma informacija
  • Peržiūros: 192
  • Data: 2021-02-15 12:45:05

Nors meilė dažnai siejama su asmens psichologija, tačiau negalime pamiršti, jog biocheminiai procesai yra nemažiau svarbūs. Daugybė cheminių junginių ir biocheminių reakcijų stipriai veikia žmogaus elgseną, taip pat ir meilę. Pasaulyje atliekama šimtai tyrimų, kurie analizuoja, kaip cheminiai junginiai veikia žmogaus jausmus ir savijautą, tačiau vis dar negalime nuspėti ar kontroliuoti subtilaus meilės jausmo. Visgi nemažai jau yra suprasta.

Apie šį nenuspėjamą procesą mūsų organizme pasakoja Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto alumnė dr. Skirmantė Tutlienė.


Pirmasis proceso etapas


Įvairiuose procesuose galime išskirti tam tikras stadijas. Meilės „procese“ išskiriamos trys stadijos, t. y. geismas ir aistra, romantinė meilė bei prisirišimas.

Šias stadijas išskirti galime apibendrinus meilės chemijos teorijų pradininkų, psichiatro dr. Michaelo Liebowitzo ir antropologės dr. Helen Fisher iškeltas teorijas.

Meilė iš pirmo žvilgsnio, be abejonės, priskiriama pirmajai stadijai, t. y. geismo ir aistros. Ar iš viso egzistuoja meilė iš pirmo žvilgsnio, žinoma, yra nuomonės klausimas, kadangi kiekvienas žmogus meilę supranta labai skirtingai. Neabejotinai pirminiams susižavėjimams, aistrai, geismui ir meilei iš pirmojo žvilgsnio didelę reikšmę turi seksualinis potraukis. Todėl šioje meilės stadijoje stiprų poveikį turi androgenų grupės steroidiniai hormonai, tarp jų testosteronas ir estradiolis, veikiantys kartu su kitais neuromediatoriais.

Šie hormonai labai svarbūs ne tik įsimylėjus – jie atlieka daugybę kitų, mūsų kūnui ir emocinei sveikatai svarbių funkcijų.


Nenuspėjamas cheminis procesas


Meilės chemija – taip trumpai ir populiariai įvardijami sudėtingi biocheminiai procesai, kurie susiję su meilės, prieraišumo jausmais bei kitomis emocijomis. Visgi procesai žmogaus organizme yra labai sudėtingas visumos tinklas, kuriam pirmiausia vadovauja smegenys, tuomet individo fiziologija, o galiausiai lemia ir išoriniai veiksniai.

Deja, bet mokslininkai dar negali jo visapusiškai suprasti, aprašyti ir paaiškinti, todėl, negalime jo vienareikšmiškai kontroliuoti, tarkime, pasirinkti, kada ir ką mylėti.

Aiškintis galima pradėti nuo šiek tiek paprastesnių procesų, tokių kaip malonumo jausmas.

Kiekvienas objektas, kuris kelia asmeniui malonumo jausmą, turi nedidelę tikimybę tapti priklausomybe ilgalaikėje perspektyvoje. Čia labai svarbų vaidmenį vaidina saikas.

Žmogaus kūnas už patenkintus jo poreikius (maistas, meilė ir kiti) žmogų apdovanoja malonumo ir pasitenkinimo pojūčiu. Žmogus šiuo požiūriu nelabai skiriasi nuo kitų gyvūnų – jis įvairiais būdais siekia vėl ir vėl pakartoti malonumo pojūtį.

Yra keletas žinomų cheminių junginių grupių, kurios susijusios su malonumo pojūčiu, pavyzdžiui, endorfinai. Etimologiškai endorfinas netgi pavadinime slepia sukeliamo euforinio poveikio reikšmę, nes endo- reiškia, jog tai yra kažkas vidinio, o -rfinas, tai nepilnas morfino įvardijimas. Morfinas ar morfijus jau nuo seno žinomas opiumo junginys, kuris gali tiek nuskausminti, tiek ir sukelti euforijos pojūtį.

Žmogaus bei kitų gyvūnų kūnas yra platus receptorių ir neuronų sistemos tinklas. Receptorius aptikęs analitę siunčia signalą į smegenis, o jos priklausomai nuo gautos informacijos, atitinkamai reaguoja. Viena galimų reakcijų – malonumo pojūtis, t. y. nurodymas susintetinti endorfinų ar kitų neuromediatorių.


„Drugelius pilve“ pažadina adrenalinas?


Pirmoji meilės stadija, t. y. aistra, pasižymi jauduliu. Tikriausiai jaudulys ir yra tas „drugelių pilve“ jausmas.

Jaudulys susijęs su adrenalino koncentracijos padidėjimu, dėl kurio pakyla kraujospūdis. Tai paaiškina raudonį skruostuose, spurdančią širdį krūtinėje bei iš baimės prakaituojančius delnus. Aistringai įsimylėjęs žmogus, dažnai drąsiai šoka į santykius kaip „nuogas į dilgėles“.

Taip nutinka ne tik dėl adrenalino, bet ir dėl kitų neuromediatorių kiekio organizme padidėjimo. Kartu stipriai veikia dopaminas. Būtent šį neuromediatorių dr. H.Fisher ir dr. M.Lebowitzas įvardija, kaip svarbiausią junginį „meilės chemijos“ procesuose. Jis veikia žmogaus koncentraciją, todėl nukreipia įsimylėjėlio dėmesį tik į jo meilės objektą. Taip pat stipriai pagerėja nuotaika, kurią galimai pakelia seratonino koncentracijos padidėjimas.

Visi šie cheminiai junginiai būdingi visoms trims meilės stadijoms, bet kiekviename etape jų koncentracijų santykiai yra vis skirtingi.

Trečiojoje meilės stadijoje – prieraišumo, labai svarbūs du peptidai – oksitocinas ir vazoprezinas, kurie stiprina ir palaiko tarpusavio ilgalaikį ryšį, ne tik partnerių, bet ir draugystės, bei tėvų – vaikų tarpusavio ryšį.

Visi paminėti cheminiai junginiai yra sintetinami organizme ne tik įsimylėjus. Jie turi daugybę kitų svarbių mūsų sveikatai funkcijų, pvz.: miegas, nuotaika, reguliuoja apetitą ir medžiagų apykaitą, raumenų dydį, kūno temperatūrą ir kitos. Įdomu, jog kai kurie iš minėtų junginių išsiskiria sportuojant, tad suteikia panašų malonų jausmą.


Gali neigiamai paveikti meilę


Pasirinktas gyvenimo būdas, žinoma, veikia ir „meilės chemiją“. Netinkama mityba, per mažas fizinis aktyvumas ilgainiui atsiliepia bendrai žmogaus sveikatai. Sutrikus pirminėms organizmo funkcijoms, hormoniniai veiklai, ilgainiui sutrinka ir už meilę atsakingų junginių apykaita organizme.

Jau buvo minėta, kad šios medžiagos nėra dedikuotos tik meilei, jos atlieka ir kitas funkcijas mūsų organizme. Tad, pavyzdžiui, jei sutriko medžiagų apykaita, reiškia šiame procese blogai veikia susiję neuromediatoriai, todėl gali sumažėti susidomėjimas ir rūpestis kito asmens atžvilgiu.

O sportas – visai priešingai, kaip ir meilė, gerina nuotaiką, motyvaciją, taigi aktyvus gyvenimo būdas ne tik gerina savijautą – gerina ir santykius. Papildomų anabolinių steroidų vartojimas – visai kas kita. Jie padės greičiau užauginti didesnius raumenis, bet tai yra papildomai gauti hormonai – jie iškraipys kitus šių hormonų reguliuojamus procesus. Gali paveikti ir seksualinį potraukį, nuotaiką, sukelti emocinį nestabilumą.

Karantino metu sumažėjęs žmonių aktyvumas galimai turės įtakos tam tikrų junginių išsiskyrimui mūsų organizme. Todėl mokslininkė pataria, kad nuotaiką, o tai reiškia ir malonumų hormonų išsiskyrimą, gali pagerinti gabalėlis juodo šokolado, draugo ar mylimojo apkabinimas, nuoširdus pokalbis su artimu žmogumi.

Naujausi straipsniai
Įkelta prieš 1 mėn.
Pažįstama situacija? ???