Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Paskutinių Mariupolio karių eliminavimas reikštų derybų su Maskva pabaigą

Prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad eliminavus paskutinius Ukrainos karius, įstrigusius apgultame Mariupolio mieste, derybos su Maskva bus nutrauktos.

„Mūsų karių, mūsų vyrų (Mariupolyje) likvidavimas užbaigs bet kokias Ukrainos ir Rusijos derybas“, – sakė V. Zelenskis interviu naujienų tinklalapiui „Ukrayinska pravda“. – Tai bus aklavietė, nes mes nesiderame nei dėl savo teritorijų, nei dėl savo žmonių“.

Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis nukentėjo bene labiausiai.

Miesto užėmimas leistų Rusijai sausuma sujungti 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį ir Maskvos remiamų separatistų valdomus regionus Ukrainos rytuose.

Netrukus po invazijos Rusijos kariai apsupo uostamiestį, tačiau menkiau ginkluota ir ne tokia gausi Ukrainos kariuomenė atsilaikė.

Rusijos kariai pamažu žengė į miestą, tačiau ukrainiečių pajėgų grupės ir toliau laikosi miesto milžiniškose metalurgijos ir sunkiosios technikos gamyklose, kurios turi didžiulį požeminių tunelių tinklą.

Rusija nelaisvėje laiko daugiau nei 1 000 Ukrainos karių ir civilių

Pasak Kyjivo vyriausybės, Rusija nelaisvėje laiko apie 700 Ukrainos karių ir šimtus civilių.

„Jie yra paėmę į nelaisvę daugiau kaip 1 000 žmonių“, – šeštadienį Ukrainos televizijai sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk. Pasak jos, tarp jų yra apie 500 moterų.

Ukraina savo ruožtu paėmė į nelaisvę apie 700 Rusijos karių, pridūrė ji.

I. Vereščuk paragino Rusiją besąlygiškai paleisti civilius gyventojus. Nuo karo pradžios abi pusės kelis kartus keitėsi belaisviais.

Tikslus šiuo metu nelaisvėje laikomų žmonių skaičius nėra aiškus.

Rusijos žiniasklaidos duomenimis, separatistai vien rytiniame Ukrainos Donecko regione yra paėmę į nelaisvę daugiau kaip 3 000 ukrainiečių karių. Teigiama, kad apgultame Mariupolio uostamiestyje pasidavė daugiau kaip 1 000 jūrų pėstininkų. Ukraina tai neigia.

Jungtinės Tautos oficialiai užregistravo apie 2 000 civilių gyventojų, žuvusių nuo karo pradžios vasario 24 dieną. Tačiau JT, kaip ir Kyjivo vyriausybė, daro prielaidą, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis.

Rusijos pajėgos smogė Ukrainos karinės technikos gamyklai Kyjive

Ankstyvą šeštadienio rytą Ukrainos sostinėje Kyjive buvo smogta karinės technikos gamyklai, pranešė AFP žurnalistas. Vos diena anksčiau Rusijos pajėgos bombardavo už miesto esantį raketų gamybos cechą.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko socialinėje žiniasklaidoje paskelbė, kad sprogimai įvyko miesto Darnytskio rajone. Iš ten kilo dūmai, jame dirbo gausios gelbėtojų ir medikų pajėgos.

V. Klyčko „Telegram“ kanale rašė, kad duomenys apie nukentėjusius asmenis dar tikslinami, ir prašė miesto gyventojų „neignoruoti oro pavojaus sirenų“. Taip pat jis perspėjo išvykusius žmones kol kas negrįžti į miestą ir pasilikti saugesnėse vietose.

Pasak unian.net, ekspertai prognozuoja, kad gali suintensyvėti raketų smūgiai į Kyjivo centrą. Tokiu būdu rusų pajėgos esą gali keršyti už raketinio kreiserio „Moskva“ sunaikinimą.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad jos pajėgos smogė karinės technikos gamyklai Kijeve. „Didelio tikslumo ilgojo nuotolio iš oro paleisti ginklai sunaikino ginkluotės gamyklos Kyjive gamybinius pastatus“, – sakoma ministerijos pranešime „Telegram“.

Vokietijos ministras: tankų tiekimas nereiškia įstojimo į karą

Vokietijos teisingumo ministro nuomone, sunkesnės ginkluotės, pavyzdžiui, tankų, tiekimas Ukrainai nebūtų įsitraukimas į karą su Rusija.

Nuo pat karo pradžios vasario pabaigoje Vokietijos politiką užgriuvo klausimas, kokią ginkluotę tiekti Ukrainai ir kaip greitai ją pristatyti.

Spaudimą tiesiogiai daro Kyjivas, kurio vadovai ragina Vokietiją tiekti daugiau ginklų, kad padėtų kovoti su Rusijos kariuomene.

Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas atsisakė įsipareigoti siųsti sunkesnę ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, sraigtasparnius ir lėktuvus, nors iš jo centro kairiosios koalicijos pasigirsta vis garsesnių balsų, reikalaujančių tiekti didesnę karinę paramą.

Teisingumo ministras Marco Buschmannas iš liberaliosios Laisvųjų demokratų partijos, mažiausios koalicijoje, laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė, kad tarptautinėje teisėje ginklų tiekimas nelaikomas įsitraukimu į karą.

„Taigi, jei [Ukraina] naudojasi savo pagrįsta teise į savigyną, parama jai tiekiant ginklus negali reikšti įstojimo į karo veiksmus“, – sakė jis pastabose, kurias šeštadienį matė naujienų agentūra dpa.

Jis pažymėjo, kad tai ne tik jo asmeninė, bet ir Vokietijos vyriausybės nuomonė.

M Buschmanas teigė, kad Vokietija buvo viena pirmųjų šalių, pradėjusių sistemingai tirti galimus karo nusikaltimus Ukrainoje įtraukiant federalinę policiją ir generalinį prokurorą.

Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bet kuriuo atveju būtų atleistas nuo atsakomybės, sakė M. Buschmanas. Tarptautinė teisė numato, kad negalima tirti veikiančių valstybių vadovų veiksmų.

Stojimo į ES klausimynas beveik baigtas

Ukraina beveik parengė atsakymus į stojimo į ES klausimyno klausimus, penktadienį vėlai vakare savo vaizdo pranešime pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Darbas beveik baigtas ir netrukus atsakymus pateiksime Europos Sąjungos atstovams“, – sakė V. Zelenskis.

Šis klausimynas yra stojimo derybų pagrindas. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perdavė klausimyną neseniai apsilankiusi Ukrainos sostinėje Kyjive.

Ukraina pateikė prašymą dėl narystės ES netrukus po to, kai vasario pabaigoje prasidėjo Rusijos invazija.

EK šiuo metu nagrinėja paraišką. Stojimo į ES procesas yra ilgas ir sudėtingas – net jei Komisija jį įvertins teigiamai, iki derybų dėl priėmimo pradžios gali praeiti daug laiko. Tačiau U. von der Leyen pažadėjo greitą procesą.

V. Zelenskis: kare žuvo iki 3 000 Ukrainos karių

Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukrainos pareigūnų skaičiavimu, daugiau kaip 50 dienų trunkančiame kare su Rusija jau žuvo apie 2 500–3 000 Ukrainos karių.

Civilių gyventojų aukas, ypač rusų okupuotose teritorijoje suskaičiuoti sudėtinga, penktadienį jis sakė JAV transliuotojui CNN.

Plačiame interviu, kurio ištraukos buvo paskelbtos penktadienį, V. Zelenskis pridūrė, kad apie 10 tūkst. Ukrainos karių buvo sužeisti ir kad „sunku pasakyti, kiek jų išgyvens“.

V. Zelenskis palygino šiuos skaičius su žuvusiais Rusijos pusėje – apie 19-20 tūkst. karių.

Vakarų vertinimais, Rusija neteko kelių tūkstančių karių. Maskva neseniai kalbėjo apie maždaug 1 350 žuvusių savo karių.