V. Putinas pagerbė brigadą, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį suteikė garbės vardą brigadai, kurią Ukraina apkaltino žiaurumais Bučos mieste.

V. Putino pasirašytas dekretas suteikė 64-ajai motorizuotai šaulių brigadai „gvardiečių“ titulą už jos narių „masinį didvyriškumą ir narsumą, atkaklumą ir drąsą“.

Sulaikytas V. Putino sąjungininkas ragina iškeisti jį į Ukrainos pajėgas Mariupolyje

Ukrainos saugumo tarnybos pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip sulaikytas prorusiškas Ukrainos magnatas ir politikas Viktoras Medvedčiukas ragina jį iškeisti į Ukrainos karius, kovojančias apgultame Mariupolio uostamiestyje.

„Noriu paprašyti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio iškeisti mane į Ukrainos gynėjus ir Mariupolio gyventojus“, – sakė jis vaizdo įraše, vilkėdamas juodus drabužius ir žiūrėdamas tiesiai į kamerą.

Į Ukrainą grįžo daugiau žmonių, nei iš jos atvyko

Lenkijos pasieniečiai sekmadienį suskaičiavo, kad iš Lenkijos teritorijos į Ukrainą išvyko daugiau žmonių, nei iš karo nuniokotos kaimynės atvyko į Lenkiją.

Pirmadienį pasieniečiai tviteryje pranešė, kad per 24 valandas iš Lenkijos į Ukrainą išvyko apie 19 300 žmonių. Per tą patį laikotarpį į Lenkiją iš Ukrainos atvyko apie 17 300 žmonių – 10 proc. mažiau nei ankstesnę dieną.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 d. iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo daugiau nei 2,81 mln. žmonių. Grįžtantys ukrainiečiai dažniausiai keliauja į tas sritis, kurias atkovojo Ukrainos armija, Rusijos pajėgoms pasitraukus į rytus.

Oficialios informacijos apie tai, kiek pabėgėlių liko Lenkijoje ir kiek išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes, nėra. Iki Rusijos invazijos Ukrainoje gyveno daugiau nei 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau nei 500 kilometrų ilgio siena.

Kyjivas antrą dieną stabdo evakuacijas dėl Rusijos apšaudymo

Ukraina pirmadienį pranešė antrą dieną iš eilės stabdanti civilių gyventojų evakuaciją iš miestų ir miestelų, esančių prie fronto linijos šalies rytuose, kaltindama Rusijos pajėgas blokuojant ir apšaudant pasitraukimo kelius.

„Deja, šiandien, balandžio 18 d., nebus humanitarinių koridorių. Pažeisdami tarptautinę humanitarinę teisę, Rusijos okupantai nenustojo blokuoti ir apšaudyti humanitarinius kelius“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščiuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Po Rusijos puolimo Rytų Ukrainos mieste vyksta gatvės kautynės

Rusijos pajėgos įžengė į nedidelį Kreminos miestelį Luhansko srityje, pranešė Ukrainos šaltiniai.

„Per naktį priešas sugebėjo įsiveržti į Kreminą, tik jiems nepavyko ten įsitvirtinti. Mūšiai tiesiogiai mieste tęsiasi“, – pirmadienį savo feisbuko puslapyje paskelbė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus.

Kremina kartu su Rubižnės miesteliu, dėl kurio aršios kovos vyksta jau pusantro mėnesio, šiuo metu yra didžiausių problemų vieta, sakė S. Haidajus. Pasak jo, Rusijos šarvuota technika įžengė į miestą dideliu mastu. S. Haidajus taip pat pranešė apie didžiulį miesto apšaudymą, per kurį apgadinti keli gyvenamieji pastatai ir sporto kompleksas. Ukrainos generalinis štabas anksčiau savo situacijos ataskaitoje nurodė, kad Rusijos atakos buvo atremtos. Šių pranešimų neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė vasario 24 d. įsiveržti į Ukrainą. Rusijos kariuomenė, iš pradžių atakavusi iš šiaurės, pietų ir rytų, vėliau pasitraukė iš Kyjivo regiono, kad sutelktų savo puolimo pastangas rusiškame separatistiniame Donbaso regione Rytų Ukrainoje.

Mažiausiai 6 žuvę, 8 sužeisti per Rusijos smūgius Lvivui

Per Rusijos oro smūgius Vakarų Ukrainos Lvivo miestui pirmadienį žuvo mažiausiai šeši žmonės, o dar aštuoni buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Tai buvo viena iš nedažnų mirtinų atakų prieš miestą netoli Lenkijos sienos.

„Šiuo metu galime patvirtinti, kad šeši žmonės žuvo ir aštuoni sužeisti. Tarp aukų yra vaikas“, – socialinėje žiniasklaidoje sakė Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis.

Priešų apsuptoje plieno gamykloje yra ir daug civilių

„Azovstal“ plieno gamykloje stipriai bombarduojamame Mariupolio mieste yra ir daug civilių, taip pat Ukrainos karių, teigia vietos valdžia.

Žmonės ten slepiasi nuo apšaudymų per kelias savaites trunkančią Rusijos kariuomenės vykdomą miesto apsiaustį, vėlų sekmadienį vietos televizijai sakė Mariupolio patrulių policijos vadovas Mychailo Veršininas. „Jie nepasitiki rusais. Jie mato, kas vyksta mieste, todėl ir lieka gamyklos patalpose“, – sakė jis. Informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Teigiama, kad didžiulėje plieno gamykloje, kurioje yra požeminės patalpos, yra keli tūkstančiai Ukrainos miesto gynėjų. Didelė Mariupolio dalis dabar yra kontroliuojama Rusijos kariuomenės. Mariupolyje vis dar yra apie 100 tūkst. gyventojų, sakė M. Veršininas. Jis tvirtino, kad Rusijos kariai verčia juos už maistą valyti nuolaužas, taip pat traukti kūnus ir laidoti juos masinėse kapavietėse.

Prieš karą Mariupolyje gyveno apie 400 tūkst. gyventojų. Baiminamasi, kad per ilgą apsiaustį ir nuolatinius apšaudymus žuvo tūkstančiai civilių. Uostamiestis prie Azovo jūros Pietryčių Ukrainoje yra strategiškai svarbus. Jis yra kelyje tarp 2014 metais Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų Rytų Ukrainos rajonų.

Rusija nori sunaikinti Donbasą, o Mariupolis rengiasi gynybai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją norint „sunaikinti“ visą rytinį Donbaso regioną, paskutinėms likusioms pajėgoms strateginiame Mariupolio uoste pirmadienį rengiantis galutinei gynybai.

Maskva siekia reikšmingos pergalės pietiniame mieste, norėdama perimti Donbaso kontrolę ir sukurti sausumos koridorių į jau aneksuotą Krymą. Tačiau Ukraina pažadėjo kovoti ir ginti miestą, nepaisydama sekmadienį paskelbto Rusijos ultimatumo, raginančio apsuptoje „Azovstal“ plieno gamykloje likusius kovotojus sudėti ginklus ir pasiduoti.

Ukrainos valdžia paragino žmones Donbase persikelti į vakarus, kad išvengtų plataus masto Rusijos puolimo, siekiant užimti Donecko ir Luhansko regionus. „Rusijos kariuomenė artimiausiu metu ruošiasi puolimo operacijai mūsų šalies rytuose. Jie nori tiesiogine prasme pribaigti ir sunaikinti Donbasą“, – sakoma V. Zelenskio vakariniame pareiškime.

Mariupolis tapo netikėtai aršaus Ukrainos pasipriešinimo simboliu nuo tada, kai vasario 24 dieną Rusijos kariuomenė įsiveržė į provakarietišką valstybę. „Miestas dar nepasidavė“, – sakė ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas. „Ten vis dar yra mūsų karinės pajėgos, mūsų kariai. Taigi jie kovos iki galo, – sakė jis ABC laidai „This Week“. – Mes nepasiduosime“.

Keli dideli miestai yra apgulti, sakė jis, nė vienas, išskyrus pietuose esantį Chersoną, nekrito, o daugiau nei 900 miestų ir miestelių buvo atsiimti.

Luhansko gubernatorius Sergijus Gaidajus sakė, kad ateinanti savaitė bus „sunki“. „Galbūt tai paskutinis kartas, kai turime galimybę jus išgelbėti“, – feisbuke parašė jis. Rusijos pajėgos toliau apšaudė rytinę Luhansko sritį, du žmonės žuvo Zolotės mieste, anksčiau tą dieną Ukrainos žiniasklaidai sakė jis. Du žmonės taip pat žuvo ir keturi buvo sužeisti per išpuolius Marinkos ir Novopolio miestuose į vakarus nuo Donecko, „Telegram“ kanale pranešė regiono gubernatorius Pavlo Kyrylenko, per oro antskrydį smogta ginkluotės gamyklai sostinėje Kyjive.

Antrajame šalies mieste Charkive mažiausiai penki žmonės žuvo, 20 buvo sužeisti per daugybę smūgių vos už 21 kilometro nuo Rusijos sienos. Charkivo srities sveikatos departamento vadovas Maksymas Chaustovas patvirtino mirtis per virtinę smūgių, dėl kurių, pasak AFP žurnalistų, visame mieste įsiplieskė gaisrai, nuo pastatų buvo nuplėšti stogai.

Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk paragino Rusijos pajėgas leisti žmonėms pasitraukti iš apgulto Mariupolio, sakydama, kad humanitariniai koridoriai, leidžiantys civiliams pabėgti, sekmadienį neatsidarys, nes nepavyko susitarti su Maskvos pajėgomis. Tačiau Luhansko gubernatorius S. Gaidajus teigė pradėjęs evakuaciją. „Rizikuodami vis tiek išvežėme kelias dešimtis žmonių, bet tai jau pavojinga“, – sakė jis Ukrainos žiniasklaidai.

Pasak Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programos, daugiau nei 100 tūkst. civilių Mariupolyje yra ant bado slenksčio, jiems trūksta vandens ir šildymo. Ukrainos skaitmeninės transformacijos ministras Mychailo Fiodorovas sakė, kad miestas yra „ant humanitarinės katastrofos slenksčio“, jame daugėja įtariamų Rusijos žiaurumų įrodymų. „Mes viską perduosime Hagai. Nebaudžiamumo nebus“, – pažadėjo jis.

V. Zelenskis situaciją Mariupolyje apibūdino kaip „nežmonišką“ ir paragino Vakarus nedelsiant suteikti sunkiąją ginkluotę. Tačiau Rusija perspėjo Jungtines Valstijas apie „nenuspėjamus padarinius“, jei jos atsiųs „jautriausias“ ginklų sistemas į Ukrainą.

Rusijos gynybos ministerija šeštadienį tvirtino Odesos regione numušusi Ukrainos transporto lėktuvą, gabenusį Vakarų šalių tiekiamus ginklus. Sekmadienį atstovas spaudai Igoris Konašenkovas sakė, kad Rusijos raketos sunaikino amunicijos, degalų ir tepalų sandėlius Rytų Ukrainoje ir 44 Ukrainos karinius objektus, įskaitant vadovavimo postus. Rusijos oro gynybos sistemos numušė du Ukrainos lėktuvus MiG-29 Charkivo srityje ir droną netoli Pavlogrado miesto, pridūrė jis.