Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Rusija pirmą kartą atakavo Mariupolį tolimojo nuotolio bombonešiais

Rusija, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, pirmą kartą nuo invazijos pradžios panaudojo tolimojo nuotolio bombonešius Mariupolio uostamiesčiui pulti, praneša agentūra „Reuters“.

Rusija mėgina užimti ne tik daug savaičių apsiaustą uostamiestį, bet ir Rubižnės ir Popasnos vietoves, sakė ministerijos atstovas Oleksandras Motucianikas. Jis pabrėžė, kad Rusijos pajėgos iki šiol nėra visiškai užėmusios Mariupolio ir kad ten toliau vyksta gatvių mūšiai. Kovos, be kita ko, vyksta prie Iljičiaus plieno gamyklos ir uosto teritorijoje.

Rusija tuo tarpu paskelbė, kad visiškai užėmė plieno gamyklą.

V. Medvedčukas yra patikimoje vietoje ir niekur nepabėgs

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenka penktadienį pareiškė, kad neseniai sulaikytas oligarchas Viktoras Medvedčukas šiuo metu yra patikimoje vietoje ir niekur nepabėgs, praneša „Ukrinform“.

„Jei kalbėsime apie tai, ar jis patikimai slepiamas, – taip, niekur jis nedings, šįsyk jam nepavyks pasprukti, o praėjusį kartą, norėčiau priminti, jam pavyko pabėgti todėl, kad prieš Rusijos įsiveržimą teisėjas leido jam nusiimti apykoję“, – sakė patarėjas.

Vasario 27 d. buvo pranešta, kad V. Medvedčukas, įtariamas valstybės išdavimu ir teroristinės organizacijos rėmimu, pabėgo iš namų arešto.

Balandžio 12 d. per specialią Ukrainos saugumo tarnybos operaciją jis buvo sulaikytas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siūlė iškeisti V. Medvedčuką į rusų nelaisvėje esančius Ukrainos karius.

Mariupolyje okupantai draudžia gyventojams laidoti žuvusiuosius

Mariupolyje Rusijos kareiviai pradėjo ekshumuoti gyvenamųjų namų kiemuose palaidotų žmonių palaikus. Tai pranešama šio Ukrainos miesto tarybos „Telegram“ kanale.

„Okupantai draudžia laidoti jų pačių nužudytus žmones. Kiekviename kieme pastatė savo prižiūrėtoją, kuris neleidžia mariupoliečiams laidoti mirusių artimųjų ar pažįstamų. Kodėl atliekama ekshumacija ir kur paskui bus gabenami palaikai, nežinoma“, – sakoma pranešime.

Miesto tarybos žiniomis, Ukrainos žvalgyba užfiksavo Mariupolyje 13 mobiliųjų krematoriumų.

„Galima daryti prielaidą, kad Rusijos okupacinė kariuomenė mėgina užmaskuoti savo karo nusikaltimų mūsų mieste pėdsakus. Bet jai nepavyks, nes apie juos jau žino visas pasaulis“, – pažymima pranešime.

Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad rusai naudoja mobiliuosius krematoriumus ukrainiečių palaikams naikinti.

Vokietijos diplomatas pripažino savo šalies ir pasaulio kaltę dėl Rusijos karo prieš Ukrainą

Pasaulio bendrija, taip pat ir Vokietija, turėtų atsiprašyti Ukrainos už tai, kad prieš 6-8 metus nesuprato tikrųjų Rusijos kėslų ir nepakankamai ryžtingai reagavo į jau tada iškilusius iššūkius.

Tai pareiškė Vokietijos diplomatas, buvęs Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris, tuo būdu pripažindamas klaidingą Vakarų poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Esu tvirtai įsitikinęs, kad Rusija siekia kur kas daugiau nei tik užkariauti Ukrainą. Rusija jaučia Europos Sąjungos, Vakarų Europos, Euroatlantinio aljanso, viso pasaulio iššūkį, nes šis iššūkis – tai fundamentalūs pasaulio tvarkos principai. Tad taikinys ne tik Ukraina, tai mes visi“, – cituoja diplomatą portalas „Segodnia“.

W. Ischingeris taip pat priminė 2008 metus, kai Ukrainai nebuvo suteiktas NATO narystės veiksmų planas.

„NATO lyderiai susitiko 2008 metų pavasarį, dar prieš (Rusijos) įsiveržimą į Sakartvelą. Buvo manoma, kad galime sukurti kažkokią kompleksinę euroatlantinę struktūrą su Rusija. Žinoma, mes klydome, dabar tai aišku. Ir dabar turime apgailestauti, kad tada taip klydome, nes jūsų šalis tapo tokios įžūlios agresijos auka. Bet 2008 metų pavasarį ne taip jau lengva buvo numatyti šiuos įvykius“, – sakė Vokietijos diplomatas.

Paklaustas, kodėl po Krymo ir dalies Donbaso okupacijos Rusija nesulaukė ryžtingo atsako, W. Ischingeris pripažino, kad pasaulis neįvertino šių Kremliaus veiksmų masto ir padarinių.

„Mes manėme, kad galėsime vesti kažkokias derybas. Bet paaiškėjo, jog tai nelengva, gal net neįmanoma. Mes privalome jūsų atsiprašyti už tai, kad nesupratome tikrųjų Rusijos kėslų ir nepakankamai ryžtingai reagavome į iššūkius prieš 6-8 metus“, – apibendrino jis.

Dauguma Bučoje žuvusių žmonių su šautinėmis žaizdomis

Ant beveik 85 proc. Ukrainos Bučos miestelyje žuvusių žmonių kūnų aptiktos šautinės žaizdos. Tai, remdamasis miestelio meru Anatolijumi Fedoruku, praneša portalas „Ukrinform“.

„Ant beveik 85 proc. kūnų, kuriuos iki šiol iškėlėme iš masinių kapaviečių ar individualių kapų soduose, parkuose, aikštėse ir namų kiemuose, aptiktos šautinės žaizdos. Tai reiškia, kad Bučoje vyko sąmoningos, tyčinės žudynės“, – teigė A. Fedorukas.

Meras nurodė, kad kūnų iškėlimas iš masinės kapavietės Šv. Andriejaus bažnyčios teritorijoje veikiausiai bus užbaigtas penktadienį, balandžio 15 d.

Ukrainos parlamentarai pripažino Rusiją teroristine valstybe

Ukrainos parlamentas pripažino Rusiją teroristine valstybe ir uždraudė šalyje naudoti su Maskvos pradėtu karu susijusius simbolius.

Ketvirtadienį atitinkamam įstatymui pritarė 354 parlamentarai, „Telegram“ tinkle pranešė parlamento narys Jaroslavas Želesniakas. Tam, kad įstatymas būtų priimtas, buvo reikalingi tik 226 balsai.

„Rusijos Federacija yra teroristinė valstybė, vienas jos politinio režimo tikslų yra Ukrainos žmonių genocidas, fizinis Ukrainos piliečių naikinimas ir masinis jų žudymas“, – teigiama įstatyme.

Juo taip pat uždraudžiamas Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir kitų Rusijos valdžios institucijų simbolių naudojimas, o Rusijos režimas pripažįstamas neonacistiniu totalitariniu režimu.

V. Zelenskis padėkojo ukrainiečiams už 50 priešinimosi Rusijos invazijai dienų

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo savo tautiečiams už 50 priešinimosi brutaliai Rusijos invazijai dienų.

„Ačiū Dievui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir mūsų žmonės apgynė didžiąją dalį mūsų šalies, – vėlų ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi teigė V. Zelenskis. – 50 priešinimosi dienų yra pasiekimas. Milijonų ukrainiečių pasiekimas.“

Prezidentas nurodė prisimenantis pačią pirmąją Rusijos invazijos dieną. „Švelniai tariant, niekas nebuvo tikras, kad mes liksime gyvi“, – kalbėjo V. Zelenskis. Esą daugybė žmonių patarė jam išvykti iš šalies, tačiau jie nežinojo, kokie ukrainiečiai drąsūs ir kaip jie vertina laisvę gyventi taip, kaip nori.

Ukrainos lyderis kartu padėkojo ir visiems jo šalį palaikantiems žmonėms. Jis tikino, kad per šias 50 dienų pasikeitė jo požiūris į daugelį politinių lyderių. Pasak V. Zelenskio, nepasiturintieji buvo labai dosnūs, o tie, kurie kitų nebuvo vertinami rimtai, parodė savo ryžtą.

Tačiau prezidentas pabrėžė, kad buvo ir tokių politikų, kurie elgėsi taip, lyg neturėtų jokių įgaliojimų.

Pirmosios medikų komandos iš Lietuvos išvyksta į Ukrainą

Pirmosios dvi medikų komandos penktadienį išvyksta į Ukrainą. Teikti medicininę pagalbą iškeliauja 24 medikai.

„Į Ukrainą yra pasiruošusios vykti dvi gydytojų komandos. Kiekvienoje yra po 4 gydytojus ir 8 slaugytojus. Vos tik gavome pagalbos prašymą iš kolegų Ukrainoje, iškart pradėjome organizavimo darbus ir sulaukėme daugiau nei 300 savanorių medikų.

Labai didžiuojamės mūsų šalies medikais, kurie, nepaisydami pandeminio nuovargio, rado jėgų dar vienam kilniam tikslui“, – komentuoja Marius Čiurlionis, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas.

Anot M. Čiurlionio, medikai išvykti buvo pasiruošę kovo pradžioje, tačiau procesas užtruko pačioje Ukrainoje. Nors vyko nuolatinis bendravimas su medicinos įstaigomis Ukrainoje, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kuriose teritorijose ir ligoninėse medikų reikia labiausiai.

Sveikatos apsaugos ministerija jau yra išsiuntusi į Ukrainos teritoriją medicininę paramą – apsaugos priemonių, vaistinių preparatų. Taip pat Ukrainos ligoninėms šiuo metu labai trūksta medikų, kurie galėtų pagelbėti operacijų metu, gydyti traumas bei įvairius sužeidimus. Visi medikai, prieš keliaudami į Ukrainos teritoriją, turėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės surengtuose mokymuose.

„Sulaukėme prašymo atsiųsti anestiozologų, reanimatologų, ortopedų-traumatologų, chirurgų. Kitaip tariant, labiausiai reikalinga pagalba atlikti operacijoms, gydyti traumas, sužeidimus. Visi medikai dalyvavo Lietuvos kariuomenės surengtuose mokymuose, kad būtų pasiruošę įvairioms situacijoms“, – teigia SAM patarėjas M. Čiurlionis.

Kol kas nėra aišku, ar į Ukrainą bus siunčiama daugiau medikų komandų. Lietuvoje savanorių gydytojų pakanka, tačiau neaišku, ar jų pagalbos prireiks Ukrainoje.

„Medikai Ukrainoje bus 2 savaites – tai standartinis misijos laikotarpis. Spręsdami dėl tolesnių komandų misijų, stebėsime poreikį ir vertinsime, kaip seksis pirmosioms komandoms“, – komentuoja M. Čiurlionis.

Medikai į Ukrainą keliauja ne tuščiomis – kartu gabenama didelė medikamentų ir medicinos priemonių siunta.

Iš Vilniaus medikus išlydės sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.