Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Geriausias būdas priartinti taiką Ukrainoje – nelikti neutraliems
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį Bulgarijos parlamente pareiškė, jog šiuo metu geriausias būdas priartinti taiką Ukrainoje yra remti ją, o ne laikytis neutralios pozicijos, praneša „Ukrinform“.
„Šiandien geriausias būdas priartinti taiką yra remti Ukrainą, o ne laikytis neutralumo. Kartais tenka rinktis, negalima likti viduryje, dėstyti begalinius argumentus. Jūs turite stoti į tiesos pusę. Metas apsispręsti“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.
Anot ministro, šalmų ir neperšaunamųjų liemenių nepakanka, kad apsigintum nuo ginkluotų grobikų.
„Jeigu jūs turite šalmą ir neperšaunamąją liemenę, bet rankose nėra ginklo, jūs pasmerkti. Ši dalinė priemonė gera politiniu požiūriu, bet jos prasmė iš esmės tokia: „Mes norime, kad jūs mirtumėte apsaugoti“, – pridūrė D. Kuleba.
Bulgarija pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, pritarė ES sankcijoms prieš Maskvą ir jau priėmė daugiau kaip 90 tūkst. pabėgėlių ukrainiečių. Bet valdančioji keturių partijų koalicija nesutaria, ar siųsti Ukrainai ginklų ir šaudmenų.
Ukrainos URM vadovas D. Kuleba lankosi Bulgarijoje su vizitu.
JAV paskelbė apie naują karinį paketą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. JAV dolerių karinę pagalbą Ukrainai sakydamas, kad tai padės Kyjivo pajėgoms kovoti su Rusijos pajėgomis Donbaso regione.
„Į šį paketą įeina sunkiosios artilerijos ginklai, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šaudmenų, skirtų toms haubicoms. Jame taip pat yra daugiau taktinių bepiločių orlaivių“, – sakė J. Bidenas.
Ispanija siunčia Ukrainai 200 tonų karinės medžiagos
Ispanija į Ukrainą išsiuntė 200 tonų karinės technikos, įskaitant sunkiasvores transporto priemones ir amuniciją, ketvirtadienį per vizitą Kyjive sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.
„Tai didžiausia iki šiol išsiųsta siunta, daugiau nei dvigubai didesnė nei iki šiol išsiuntėme“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen.
R. Kadyrovas žadėjo V. Putinui likviduoti V. Zelenskį
Planuojant įsiveržimą į Ukrainą, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas žadėjo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Tai ketvirtadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.
„Dėl mūsų aukščiausios vadovybės likvidavimo. Planą R. Kadyrovas gavo vasario 3 d., kai lankėsi pas V. Putiną. Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys“, – sakė O. Danilovas.
Anot NSGT sekretoriaus, „Ukrainos žvalgyba sekė šiuos procesus“.
„Buvo trys grupės, kurios vasario 26 d. įžengė į mūsų šalies teritoriją. Ne vasario 24 d., nes jos laukė dvi dienas, kol joms bus atvertas žalias koridorius į centrinį sostinės rajoną. Mes stebėjome visas tris grupes. Vieną iš jų sunaikino mūsų kariai. Dvi kitos po to išsinešdino iš mūsų šalies. Šiandien viena yra Donecko srities teritorijoje, kita – Mariupolio teritorijoje, bet jos ne pirmose gretose, o trečiame ketvirtame ešelone, kur visiškai saugu“, – sakė O. Danilovas.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams papasakojo, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau kaip 10 pasikėsinimų į jo gyvybę.
Ukrainoje karinė padėtis pratęsta iki gegužės 25 d.
Ukrainoje karinė padėtis, įvesta prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš šią šalį, pratęsta iki šių metų gegužės 25 d. Tai ketvirtadienį pranešė UNIAN.
Už atitinkamą sprendimą balsavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai. Pratęsti karinę padėtį šalyje pasiūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Galiojant karinei padėčiai šalyje leidžiama taikyti ypatingąjį įvažiavimo ir išvažiavimo režimą, ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, taip pat transporto eismas, įvedama komendanto valanda.
Be to, karinės padėties laikotarpiu draudžiama politinių partijų ar visuomeninių susivienijimų, dirbančių prieš Ukrainos nepriklausomybę, veikla.
Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais
Ketvirtadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.
„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Šiandien mes grąžiname į namus 19 žmonių, tarp kurių 10 kariškių (įskaitant du karininkus) ir 9 civiliai“, – pareiškė ji.
Vicepremjerė pažymėjo, kad šįsyk tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų, ir tai labai svarbu. „Juk dabar jiems bus užtikrintas visavertis gydymas ir reabilitacijos kursas“, – sakė I. Vereščuk.
Antradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko penktas apsikeitimas karo belaisviais. Buvo išlaisvinta 60 Ukrainos karių ir 16 civilių.
Šiuo metu rusų nelaisvėje yra apie tūkstantį civilių ukrainiečių, kurių pusę sudaro moterys, ir 700 kariškių. Ukraina reikalauja, kad Rusija paleistų civilius ir perduotų juos Ukrainai be jokių sąlygų.
Kyjivo morguose šiuo metu laikomi daugiau kaip 1 000 civilių kūnai
Po Rusijos karinių pajėgų pasitraukimo Ukrainos sostinės Kyjivo ir jo apylinkių morguose šiuo metu laikomi daugiau kaip 1 000 civilių kūnai, ketvirtadienį nurodė viena Ukrainos parlamentarė.
„1 020 civilių, tik civilių kūnai visoje Kyjivo srityje, – naujienų agentūrai AFP sakė parlamentarė Olga Stefanišyna. – Šių civilių kūnai surinkti ne tik iš pastatų, o ir iš gatvių.“
Prieš tai Kyjivo srities policija pranešė, kad už maždaug 54 km nuo Kyjivo esančioje Borodiankoje masinėse kapavietėse buvo aptikti devynių civilių palaikai. Pasak Kyjivo srities gubernatoriaus Oleksandro Pavliuko, šie žmonės buvo „arba nužudyti, arba nukankinti“. Jų rankos buvo surištos, o ant kūnų aptiktos šautinės žaizdos.
Po Rusijos karių pasitraukimo iš Kyjivo apylinkėse esančių miestelių ir kaimų čia aptikti daugybės civilių lavonai. Dėl to Ukrainos pareigūnai apkaltino Rusiją vykdant genocidą.
Ukraina reikalauja humanitarinio koridoriaus iš „Azovstal“ gamyklos
Ukrainos vyriausybė reikalauja, kad Rusija atvertų humanitarinį koridorių iš apsiaustos „Azovstal“ gamyklos Mariupolio uostamiestyje. „Ten yra apie 1 000 civilių ir 500 sužeistų karių. Jie visi šiandien turi būti išgabenti iš „Azovstal“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.
Jis paragino pasaulį “dabar visas pastangas sutelkti į gamyklą. „Tai dabar svarbiausias humanitarinių pastangų punktas ir svarbiausias momentas“, – pabrėžė I. Vereščuk.
Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą gynybos ministrui Sergejui Šoigu nešturmuoti gamyklos teritorijos. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė“, – sakė jis. Ukrainiečių kovotojai esą turi sudėti ginklus, tada jiems bus garantuota gyvybė.
O. Arestovičius pakomentavo Rusijos sprendimą nešturmuoti gamyklos „Azovstal“
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius ketvirtadienį pakomentavo Rusijos vadovybės sprendimą nebešturmuoti metalurgijos kombinato „Azovstal“ Mariupolyje, praneša UNIAN.
O. Arestovičius per spaudos konferenciją priminė, jog ketvirtadienio rytą įvyko Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir gynybos ministro Sergejaus Šoigu pasitarimas, po kurio buvo pareikšta, kad Mariuplis jau paimtas ir kad atsisakoma šturmuoti gamyklą „Azovstal“ siekiant išvengti Rusijos kareivių nuostolių, nes jiems tektų kovoti įnirtinguose mūšiuose metalurgijos įmonės griuvėsiuose.
„Putinas pademonstravo „rūpinimąsi“ rusų kareiviais, kad jie ten nežūtų. Tai reiškia štai ką: jie fiziškai negali paimti „Azovstal“, jie tai suprato – jie ten patyrė didžiulių nuostolių“, – sakė O. Arestovičius.
Anot patarėjo, metalurgijos kombinatas tebėra Ukrainos gynėjų rankose. O Rusijos sprendimą nebešturmuoti „Azovstal“ galima paaiškinti tuo, jog Rusija dalį savo kariuomenės permetė šiauriau, kad sustiprintų savo pajėgas, kurios mėgina išspręsti svarbiausią politinį uždavinį – pasiekti Luhansko ir Donecko sričių administracinę ribą.
„Jiems nepavyks to padaryti. Ir šis pirmalaikis pergalių skelbimas, nebelaukiant nei Velykų, nei gegužės 9-osios, rodo, kad rusai suvokė savo pastarosios aktyvios operacijos dabartiniame karo etape neperspektyvumą“, – pabrėžė O. Arestovičius.
S. Šoigu: Rusija užėmė Mariupolį
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad Rusija užėmė Ukrainos Mariupolio uostamiestį, pranešė agentūra „Interfax“.
Tačiau „Azovstal“ gamykloje vis dar yra per 2 000 ukrainiečių karių, S. Šoigu informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
V. Putinas pareiškė daugiau nebematąs priežasčių šturmuoti Mariupolio pramoninę teritoriją. Atitinkami planai nebebus įgyvendinami, sakė jis. Tačiau kompleksas esą turi būti blokuojamas taip, kad nepastebėta neištrūktų nė musė. Perimti uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose kontrolę yra sėkmė, pažymėjo V. Putinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.
Rusijos daliniai juda Kramatorsko kryptimi
Rusijos daliniai Ukrainoje, anot britų žvalgybos, šiuo metu iš bazių Donbase juda Kramatorsko kryptimi. Šis miestas Ukrainos rytuose nuolat apšaudomas raketomis, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Rusija oro antskrydžiais esą mėgina sunaikinti Ukrainos gynybos sistemas.
Maskva, pasak britų žvalgybos, yra spaudžiama laiko. Rusija tikriausiai nori pasiekti reikšmingų laimėjimų prieš gegužės 9-ąją minimą Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. „Tai gali turėti įtakos tam, kaip greitai ir energingai jie mėgins vykdyti operacijas artėjant šiai datai“, – rašoma tviteryje.
Plataus masto puolimas šalies rytuose dar neprasidėjo
Pasak Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus, Rusija kol kas nepradėjo plataus masto puolimo šalies rytuose. Antradienio rytą pradėtos atakos palei visą fronto liniją Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse, tačiau tai greičiausiai tik bandomosios atakos, – interviu radijui sakė Oleksijus Danilovas, kurį trečiadienio vakarą citavo Ukrainos internetinis leidinys „Ukrajinska Pravda“
Kada prasidės vadinamasis didysis puolimas, yra tik laiko klausimas, teigė O. Danilovas. Maskva per ateinančias 2-4 savaites esą dar gali sutelkti didelius kiekius naujų resursų. O. Danilovas kartu įspėjo negalvoti, kad kovos dėl Donbaso bus paskutinysis ir lemiamas mūšis kare. „Nebūčiau toks optimistas, mūsų dar gali laukti daug įvairių dalykų“, – teigė jis.
Kyjivas jau kurį laiką tikisi didelio rusų pajėgų puolimo šalies rytuose. Šios balandžio pradžioje pasitraukė iš teritorijų apie sostinę Kyjivą ir šalies šiaurės rytuose ir persigrupavo Rusijos pasienio su Ukraina teritorijoje ar Ukrainos rytuose.
Antradienį JAV gynybos departamentas taip pat pareiškė, kad naujausios rusų atakos yra tik didelio puolimo preliudija.
Borodiankoje rastos dar dvi masinės kapavietės
Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių – vyrų ir moterų – palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kyjivo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas.
Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus.
Ukraina siūlo derybas su Rusija apsiaustame Mariupolyje
Dėl dramatiškos padėties daug savaičių apsiaustame Mariupolyje Ukraina pasiūlė surengti „specialų derybų raundą“ su Rusija strategiškai svarbiame uostamiestyje. Derybos galėtų vykti „be išankstinių sąlygų“, trečiadienį tviteryje rašė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Mychailas Podoliakas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nori išgelbėti savo karius ir civilius iš Mriupolio. Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija pareiškė esąs pasirengęs su M. Podoliaku vykti į Mariupolį ir „derėtis su Rusija dėl mūsų dalinių ir civilių evakuacijos“.
Ukrainos pajėgos Mariupolyje po beveik du mėnesis trukusių įnirtingų mūšių trečiadienį paskelbė dramatišką pagalbos prašymą. Jo daliniams „galbūt atėjo paskutinės dienos, jei ne valandos“, – pareiškė Ukrainos jūrų pėstininkų, kovojančių Mariupolyje, vadas Serhijus Volyna. Maskva ukrainiečių kariams pateikė naują ultimatumą, kuris baigėsi trečiadienio vakarą.
Mariupolyje ukrainiečių kariai įsitvirtinę „Azovstal“ plieno gamykloje ir iš čia nuožmiai priešinasi rusų užpuolikams. Miesto institucijų duomenimis, požeminėse gamyklos patalpose yra ir mažiausiai tūkstantis civilių.
Mariupolio užėmimas būtų svarbi strateginė Rusijos kariuomenės pergalė Ukrainos kare. Uostamiesčio prie Azovo jūros kontrolė padėtų Rusijai sukurti tiesioginę sausumos jungtį tarp aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų kontroliuojamų teritorijų Donbase.
