Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Jad Vašem centras nutraukia bendradarbiavimą su R. Abramovičiumi

Jeruzalėje įsikūręs memorialinis Holokausto istorijos kompleksas Jad Vašem ketvirtadienį pranešė laikinai nutraukiąs strateginę partnerystę su Rusijos verslininku Romanu Abramovičiumi.

„Atsižvelgdamas į pastaruosius įvykius, Jad Vašem priėmė sprendimą laikinai nutraukti strateginę partnerystę su R. Abramovičiumi“, – sakoma centro spaudos tarnybos pranešime.

Kaip rašo Izraelio laikraštis „Haaretz“, šis sprendimas buvo priimtas ketvirtadienį, tepraėjus kelioms valandoms po to, kai Didžioji Britanija paskelbė sankcijas R. Abramovičiui. Leidinio žiniomis, Jad Vašem nusprendė kol kas nepriimti didelės piniginės aukos, kurią centrui skyrė Rusijos turtuolis.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį išplėtė Rusijai taikomas sankcijas ir įtraukė į juodąjį sąrašą dar septynis rusus, tarp kurių yra ir R. Abramovičius.

Ukraina praneša, kad per Rusijos invaziją jau žuvo 71 vaikas

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinė Liudmila Denisova.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. žuvo 71 vaikas, o dar daugiau kaip 100 sužeista“, – programėlėje „Telegram“ nurodė L. Denisova.

Ukrainos civiliams leista šaudyti į priešo karius

Pagal naują įstatymą, kuris Ukrainoje įsigaliojo šią savaitę, civiliams gyventojams leidžiama atidengti ugnį į karius, kurie laikomi priešiškomis pajėgomis, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Pagal pirmadienį įsigaliojusį įstatymą šalyje teisėtai gyvenantys užsieniečiai ir asmenys be pilietybės taip pat gali įsigyti ginklų ir panaudoti juos prieš Rusijos karius, dalyvaujančius tebesitęsiančiame kare prieš Ukrainą.

Ginklų išdavimą reguliuos Vidaus reikalų ministerija. Visi išduoti ginklai ir šaudmenų likučiai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šiuo metu galiojančios karo padėties pabaigos.

Šautuvai ir šaudmenys buvo masiškai išduodami jau pirmosiomis karo dienomis, ypač Kyjive. Prasidėjo susišaudymai, kurie buvo sustabdyti tik įvedus griežtą komendanto valandą.

Kremlius kritikavo dabar suteiktą leidimą. „Jei kas nors su ginklu rankoje puola Rusijos karį, jis taip pat tampa taikiniu“, – pareiškė jo atstovai.

Susitikime su S. Lavrovu pažangos nepasiekta

Per pokalbius su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, anot Ukrainos diplomatijos vadovo Dmytro Kulebos, pažangos dėl paliaubų nepasiekta. Jis pasirengęs naujam susitikimui šiuo formatu, ketvirtadienį Antalijoje Turkijoje sakė D. Kuleba, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

„Mes kalbėjome apie paliaubas, tačiau šiuo klausimu pažangos nepasiekta“, – sakė Ukrainos ministras. Taip pat nepavyko susitarti dėl humanitarinio koridoriaus Mariupolio miestui prie Azovo jūros.

D. Kuleba pokalbius su S. Lavrovu pavadino lengvais ir kartu sunkiais – lengvais, nes S. Lavrovas laikėsi savo tradicinės retorikos, sunkiais – nes jis pat darė viską, ką galėjo.

Ukraina nekapituliuos, pabrėžė ministras. Ukraina esą sužlugdė Rusijos planus. Jo šalis pasirengusi subalansuotam diplomatiniam sprendimui. Anot D. Kulebos, jam susidaro įspūdis, kad Rusija šiuo metu nenori paliaubų. S. Lavrovo pozicija esą buvo tokia, kad Rusija tęs savo agresiją, kol Ukraina įgyvendins Rusijos reikalavimus.

Sunkiausia padėtis, anot D. Kulebos, šiuo metu yra Mariupolyje. Jis pareiškė viltį, kad Rusija leis įkurti humanitarinius koridorius Mariupoliui.

S. Lavrovas, jo pačio teigimu, per pokalbį atkreipė dėmesį į savo šalies jau pateiktus pasiūlymus. Į tai norima atsakymų, sakė jis po susitikimo. Be to, buvo kalbama humanitariniais klausimais.

Jo šalies karinė operacija Ukrainoje vyksta pagal planą, spaudos konferencijoje tikino S. Lavrovas. Kartu jis apkaltino Vakarus pavojingu elgesiu. Ministras sakė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą mirtinais ginklais. Esą nėra aišku, į kieno rankas gali patekti raketų paleidimo sistemos.

Rusijos valstybinė televizija pranešė, kad ministrų pokalbis truko apie pusantros valandos.

Abi šalys jau anksčiau surengė kelis derybų ratus Baltarusijoje, tačiau šis susitikimas Antalijoje buvo pirmasis, kai pokalbiuose dalyvavo Rusijos ministras. Kijevo ir Maskvos dialogas kol kas atvėrė kelią tik laikinoms paliauboms kai kuriose vietose ir evakuaciniams koridoriams, tačiau Rusija jau sulaukė kaltinimų pažeidus šiuos susitarimus.

S. Lavrovas: Mariupolio ligoninė buvo Ukrainos nacionalistų bazė

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad pietiniame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje užpulta ligoninė buvo nacionalistų karinė bazė.

„Šiuos gimdymo namus jau seniai yra užėmęs batalionas „Azov“ ir kiti radikalai. Jie išvijo gimdyves, slaugytojas ir visą personalą. Tai buvo ultraradikalų bataliono „Azov“ bazė“, – sakė S. Lavrovas po derybų Turkijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Ukraina: jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. Rusijos karių

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iki kovo 10-osios jau prarado daugiau kaip 12 tūkst. karių, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą cituoja portalas „Ukrinform“.

Štabas savo feisbuko paskyroje taip pat pranešė, kad priešas prarado 335 tankus, 1 105 šarvuočius, 123 artilerijos sistemas, 56 daugkartinio raketų paleidimo sistemas, 29 oro gynybos sistemas, 49 lėktuvus, 81 sraigtasparnį, 526 transporto priemones, tris laivus ir 60 degalų cisternų.

Pasak štabo, duomenys dar tikslinami. Jų rinkimą komplikuoja tebesitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadymo Denysenko teigimu, ankstų kovo 10-osios rytą Ukrainos kariuomenė prie Kyjivo kontraatakavo Rusijos karius ir sunaikino dar penkis tankus.

Prasidėjo Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrų derybos

Ketvirtadienio rytą Turkijos Antalijos mieste prasidėjo Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo ir jo kolegos iš Ukrainos Dmytro Kulebos derybos, praneša „Sky News“.

Tai – aukščiausio lygio pokalbiai tarp abiejų šalių nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Tikimasi, kad jų metu abiem pusėms pavyks susitarti dėl paliaubų.

Ministrų susitikimą pasiūlė Turkijos diplomatijos vadovas Mevlutas Cavusoglu.

Iš Ukrainos į Lenkiją pabėgo apie 1,43 mln. žmonių

Nuo Rusijos invazijos prieš dvi savaites pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo apie 1,43 mln. žmonių. Tai tviteryje pranešė pasienio apsauga, kuria remiasi agentūra „Reuters“.

Vien tik trečiadienį suskaičiuota 117 600 pabėgėlių. Ketvirtadienį iki 7.00 val. Vidurio Europos laiku į Lenkiją atvyko dar 22 000 ukrainiečių.

„Amazon“ stabdo siuntas į Rusiją ir Baltarusiją

Reaguodama į karą Ukrainoje, JAV mažmeninės prekybos milžinė „Amazon“ stabdo siuntas privatiems klientams Rusijoje ir Baltarusijoje.

Bendrovė taip pat paskelbė, kad iki atskiro pranešimo blokuos Rusijos vartotojų prieigą prie savo srautinės televizijos paslaugos „Prime Video“. Be to,, „Amazon“ šalyje nebepardavinės savo vienintelio ten prieinamo žaidimo „New World“ ir nebeleis naujiems vartotojams iš Rusijos ir Baltarusijos naudotis savo debesų kompiuterijos paslauga AWS.

„Amazon“ pabrėžė, kad Rusijoje neturi duomenų centrų, infrastruktūros ar biurų ir laikosi savo ilgametės politikos nebendradarbiauti su Rusijos vyriausybe.

A. Blinkenas: esu tvirtai įsitikinęs, kad V. Putinas pralaimės

JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno vertinimu, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje. „Esu giliai įsitikinęs, kad V. Putinui nepasiseks, ir Rusija patirs strateginį pralaimėjimą – visiškai nesvarbu, kokių trumpalaikių taktinių laimėjimų jis gali pasiekti Ukrainoje, – sakė A. Blinkenas trečiadienį Vašingtone bendroje spaudos konferencijoje su britų kolege Lis Truss. – Galima laimėti mūšį, bet tai nereiškia, kad laimėjai karą. Priešingai. Galima užkariauti miestą, tačiau ne žmonių širdis ir galvas“.

V. Putinui nepavyko pasiekti ligšiolinių taktinių tikslų, tęsė A. Blinkenas. Rusijai iki šiol nepavyko užimti Ukrainos. Be to, griežtos sankcijos ir daugelio tarptautinių įmonių pasitraukimas iš Rusijos turės rimtų padarinių šaliai, ne tik šiandien, bet ir ilguoju laikotarpiu. Tai veikiau klausimas, ar V. Putinas galiausiai nuspręs riboti nuostolius, kuriuos padarė sau ir Rusijos žmonėms.

Ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė: Ukraina niekada nebus V. Putino pergalė. Rusijos prezidentas galbūt gali užimti miestą, tačiau niekada nesugebės išlaikyti šalies.

Ukrainą paliko daugiau kaip milijonas vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip milijonas ukrainiečių vaikų. Tai pranešė JT Vaikų fondas (UNICEF). Jo duomenimis, mažiausiai 37 vaikai žuvo, 50 buvo sužeisti.

UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell pabrėžė, kad vaikai Ukrainoje nusipelno taikos – besąlygiškai ir nedelsiant. Šiame kontekste ji pasmerkė gimdymo klinikos Mariupolyje bombardavimą.

„Maži vaikai ir gimdančios motinos buvo palaidotos po griuvėsiais – esu pasibaisėjusi“, – pabrėžė C. Russell.

„Atakos prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą – ligonines, mokyklas ir vandentiekio sistemas – yra nedovanotinos ir turi nedelsiant liautis“, – reikalavo UNICEF vadovė ir kreipėsi į visas konflikto šalis, ragindama vykdyti savo įsipareigojimus pagal humanitarinę tarptautinę teisę ir nedelsiant nutildyti ginklus.

Ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijai priskiriamą ataką prieš ligoninę Mariupolyje. Ataka yra siaubinga, rašė jis tviteryje. Civiliai esą moka aukščiausią kainą už karą, kurie su jais neturi nieko bendra. „Šis beprasmis smurtas turi liautis“, – reikalavo A. Guterresas.

Ukrainos kariuomenė teigia pristabdžiusi Rusijos puolimą

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad lėtina ir stabdo Rusijos puolimą, kuris tęsiasi jau dvi savaites.

Ukrainos generalinis štabas savo biuletenyje nurodė, kad kai kuriose teritorijose rusų daliniai prarado kovinę jėgą ir pasitelkia rezervus.

Rusijos pajėgos vis dar stengėsi apsupti Kijevą, taip pat stiprino savo dalinius aplink Mykolajivą Ukrainos pietuose.

Apie išpuolius taip pat pranešta iš rytinių Charkivo ir Iziumo miestų, taip pat iš Sumų ir Ochtyrkos šiaurės rytų Ukrainoje.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

Ketvirtadienį Turkijoje planuojamos aukščiausio lygio abiejų šalių derybos nuo Rusijos invazijos pradžios.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „atvyko į Antaliją deryboms dėl Rusijos karo veiksmų nutraukimo ir karo prieš Ukrainą užbaigimo“, trečiadienio vakarą pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas žiniasklaidai Olegas Nikolenka. D. Kuleba turi susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė norą siekti kompromiso, nes Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį, o saugūs koridoriai, dėl kurių susitarta norint evakuoti civilius gyventojus, buvo įgyvendinti tik iš dalies sėkmingai.

„Bet kokiose derybose mano tikslas – užbaigti karą su Rusija. Ir aš taip pat esu pasirengęs imtis tam tikrų žingsnių“, – sakė V. Zelenskis Vokietijos laikraščiui „Bild“.

„Kompromisai gali būti daromi, bet jie neturi būti mano šalies išdavystė“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad kita pusė taip pat turėtų būti pasirengusi kompromisui.

V. Zelenskis sakė, kad kol kas nenori viešai kalbėti apie detales, juolab kad dar nėra tiesiogiai bendravęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. „Tik po tiesioginių dviejų prezidentų derybų galime užbaigti šį karą“, – sakė jis.

Dėl Vakarų neveiklumo Ukrainoje gali žūti milijonai žmonių

Prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad dėl Vakarų šalių neveiklumo Ukrainoje gali žūti milijonai žmonių. Jis tai pareiškė trečiadienį parodytame interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalo „Sky News“ specialiajai korespondentei Alex Crawford.

Paklaustas apie Vakarų būgštavimus, kad neskraidymo zonos virš Ukrainos įvedimas gali padidinti įtampą ir sukelti tiesioginę konfrontaciją su Rusija, jis atsakė: „Kam (nuo to) būtų blogiau? Mūsų šeimoms? Ne. Jiems? Kas žino? Niekas nežino. Bet mes žinome, kad dabar yra labai blogai, o ateityje bus per vėlu. Jeigu viskas tęsis, tai jos (Vakarų šalys) uždarys dangų, bet mes jau būsime praradę milijonus žmonių. Prasidės trečiasis pasaulinis karas, ir tik tada jūs įvesite neskraidymo zoną, bet bus jau per vėlu“.

V. Zelenskis apkaltino NATO šalis dedant nepakankamas pastangas sureguliuoti konfliktą. „Mes vieni negalime viso šito nutraukti. Pasaulis turi susivienyti su Ukraina, bet tai vis dar vyksta labai lėtai“, – sakė jis. Ukrainos prezidento nuomone, JAV ir Europos gyventojams sunku suvokti tragedijos jo šalyje mastą.

V. Zelenskis vėl pareiškė esąs pasirengęs susitikti su Rusijos prezidento Vladimiru Putinu.

Britų parlamentarės sūnus išvyko ginti Ukrainos

Tarp savanorių, išvykusių ginti Ukrainos, yra ir Didžiosios Britanijos parlamento narės sūnus. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „The Evening Standard“.

30 metų Benas Grantas – buvęs jūrų pėstininkas, daugiau kaip penkerius metus tarnavęs Jungtinės Karalystės ginkluotosiose pajėgose. Jo motina – Helen Grant, Konservatorių partijai atstovaujanti parlamento narė, premjero Boriso Johnsono patarėja, praeityje – sporto ministrė.

Kalbėdamasis su žurnalistais Lvive, B. Grantas papasakojo, kad nusprendė vykti į Ukrainą, pamatęs filmuotą medžiagą, kurioje buvo užfiksuotas Rusijos kariuomenės subombarduotas gyvenamasis namas ir buvo girdėti vaikų klyksmas.

„Pagalvojau, kad esu trijų vaikų tėvas, ir jei ten  būtų mano vaikai, žinau, ką daryčiau, eičiau ir kovočiau“, – pareiškė jis.

Su grupe tarnybos draugų į Ukrainą atvykęs vyras prisipažino neatskleidęs motinai savo planų.