Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Apklausa: karas smarkiai pakeitė ukrainiečių požiūrį į rusus ir baltarusius

Ukrainiečiai į Baltarusijos gyventojus žiūri palankiau negu į Rusijos, bet nuo karo prieš Ukrainą pradžios jų pasitikėjimas abiejų kaimyninių šalių piliečiais drastiškai sumažėjo.

Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis sociologijos grupės „Reiting“ surengtos apklausos rezultatais.

Tyrimo duomenimis, Baltarusijos gyventojus teigiamai vertina tik 22 proc. apklaustųjų (per metus rodiklis pablogėjo tris kartus), neigiamai – 33 proc., neutraliai – 42 proc. O štai Rusijos gyventojų atžvilgiu vyrauja neigiamas požiūris – 69 proc. Teigiamai apie rusus atsiliepia 8 proc. ukrainiečių (per metus rodiklis pablogėjo daugiau kaip tris kartus), neutraliai – 20 proc.

„rbc.ua“ primena, kad šių metų balandžio pabaigoje absoliuti Ukrainos piliečių dauguma neigiamai vertino Baltarusijos ir Rusijos vadovus. Aliaksandro Lukašenkos antireitingas sudarė 96 proc., Vladimiro Putino – 98 proc.

Bulgarija remontuos Ukrainos karinę techniką, bet ginklų netieks

Trečiadienį Bulgarijos parlamentas patvirtino sprendimą dėl Ukrainos karinės technikos remonto šalies įmonėse, bet tiekti Kyjivui ginklų ir šaudmenų neketinama. Tai pranešė naujienų agentūra BGNES.

Priimtame dokumente kalbama apie humanitarinę, finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai.

Jame taip pat pažymima, kad Bulgarija rems Ukrainos pastangas įstoti į ES, teiks pagalbą pabėgėliams ukrainiečiams, sudarys galimybę gabenti ukrainietiškus grūdus per Varnos uostą, plėtos bendradarbiavimą energetikos srityje.

Už dokumentą balsavo 200 deputatų, taip pat ir prorusiškai Bulgarijos socialistų partijai atstovaujantys parlamentarai, kurie grasino pasitrauksią iš valdančiosios koalicijos, jeigu bus nuspręsta tiekti Ukrainai ginkluotę. Tad koalicija Bulgarijoje išlieka.

Prieš karinę pagalbą Ukrainai pasisako ir Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas, garsėjantis savo prorusiškais pareiškimais.

Išvakarėse jis sakė, jog žmonės, priimantys sprendimus dėl pagalbos Ukrainai, pirmiausia turi rūpintis bulgarų saugumu.

Antradienį portalas „aktuality.sk“ pranešė, kad Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje.

Vykstant smarkioms kovoms, nutrūko ryšys su pajėgomis „Azovstal“ gamykloje

Sugriauto Ukrainos Mariupolio miesto meras trečiadienį pareiškė, kad dėl įnirtingų mūšių su Rusijos kariuomene nutrūko ryšys su „Azovstal“ plieno gamykloje įstrigusiomis Ukrainos pajėgomis.

„Deja, taip, šiandien „Azovstal“ vyksta sunkios kovos“, – Ukrainos televizijai sakė Vadymas Boičenka. Jis sakė, kad miesto pareigūnai „prarado ryšį“ su Ukrainos pajėgomis gamykloje ir negali nieko žinoti, „kas vyksta, ar jie saugūs, ar ne“.

Ukrainos kariškiai antradienį pranešė, kad netrukus, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius patvirtino, jog iš gamyklos evakuota daugiau nei 100 civilių, Rusijos pajėgos pradėjo puolimą, siekdamos sutriuškinti ten esančias Ukrainos pajėgas. Rusija patvirtino, kad atakuoja Ukrainos pozicijas gamykloje „artilerija ir lėktuvais“, tačiau anksčiau trečiadienį Kremlius neigė, kad Rusija šturmuoja „Azovstal“.

V. Boičenka sakė, kad Rusija puola sunkiąja artilerija, tankais ir karo lėktuvais, ir pridūrė, jog atakoje taip pat dalyvauja karo laivai, esantys šalia pakrantės ties plieno gamyklų kompleksu. „Ten yra vietos gyventojų, civilių, šimtai jų. Yra vaikų, laukiančių išgelbėjimo. Yra daugiau nei 30 vaikų“, – pridūrė meras.

Vokietijos prezidentas pasirengęs pokalbiui su V. Zelenskiu

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris patvirtino esąs pasirengęs pokalbiui su Ukrainos valstybės vadovu Volodymyru Zelenskiu. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Die Zeit“.

Pasak leidinio, lankydamasis Rumunijoje su vizitu, Vokietijos prezidentas pareiškė esąs pasirengęs pokalbiui su kolega iš Ukrainos. F. W. Steinmeieris norėtų asmeniškai išsakyti savo paramą ir apsikeisti nuomonėmis su V. Zelenskiu, „jeigu tai įmanoma“.

Balandžio viduryje Vokietijos prezidentas norėjo apsilankyti Kyjive kartu su Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentais. Bet Ukrainos vadovybė nusprendė jo nekviesti. Šiam sprendimui turėjo įtakos palanki F. W. Steinmeierio pozicija Rusijos atžvilgiu.

Teigiama, kad po to F. W. Steinmeieris kelis sykius nesėkmingai mėgino susisiekti su V. Zelenskiu. VFR kancleris Olafas Scholzas dėl šios priežasties taip pat atsisakė vykti į Ukrainą.

Moldovos parlamento pirmininkas apsilankė Bučoje

Trečiadienį į Ukrainą su vizitu atvyko Moldovos parlamento pirmininkas Igoras Grosu ir parlamentinės Nacionalinio saugumo komisijos vadovas Lilianas Carpas, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

Svečiai pirmiausia apsilankė Bučoje, neseniai išgyvenusioje neapsakomus Rusijos armijos žiaurumus.

„Šį karą būtina sustabdyti, o karo nusikaltimus – ištirti ir už juos nubausti“, – parašė tviteryje Moldovos parlamento vadovas.

L. Carpas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė nuotrauką prie Bučos cerkvės, kur buvo rasta masinė okupantų rusų aukų kapavietė.

Balandžio pabaigoje Moldovos prezidentė Maia Sandu pranešė, kad parlamento pirmininkas I. Grosu jau seniai planavo vykti į Kyjivą, bet vizitas buvo atidėtas Ukrainos atstovų pasiūlymu.

Pati M. Sandu pareiškė esanti pasirengusi apsilankyti Kyjive, jeigu tai duotų naudos.

Rusai didina įtampą Uždniestrėje

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba trečiadienį „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą, kuriame sakoma, jog rusai didina įtampą Uždniestrėje, kad panaudotų ją psichologinei atakai prieš Ukrainą, ir ieško būdų, kaip išsklaidyti Ukrainos pajėgas.

Nepasiekdama reikšmingesnių laimėjimų per „specialiąją operaciją“ Ukrainoje ir matydama Ukrainos pajėgų veiksmų efektyvumą, okupacinės kariuomenės vadovybė mėgina sudaryti nestabilumo zonas netoli Ukrainos sienos ir regimybę, kad Rusijos ir prorusiškos ginkluotos formuotės gali surengti puolimą iš Uždniestrės teritorijos, pažymima pranešime.

Ukrainos ekspertų vertinimu, realiai galinčių kovoti ir motyvuotų Rusijos kariškių skaičius Uždniestrėje neviršija 300, šiuo metu jų uždavinys yra saugoti šaudmenų sandėlius Kolbasnos kaime.

Daugiau kaip pusės šių šaudmenų tinkamumo terminas jau pasibaigęs, jų nebegalima transportuoti. Naudoti tinka tik 7-8 tūkst. tonų.

Apie du trečdalius visos Rusijos karinės technikos Uždniestrėje visiškai arba iš dalies nebetinkama naudoti, gamybinių pajėgumų jai suremontuoti taip pat nėra, praneša Ukrainos žvalgybos atstovai.

Potencialiai Uždniestrė gali būti panaudota kaip placdarmas Rusijos grupuotei Moldovos teritorijoje dislokuoti, bet tai bus įmanoma tik tuo atveju, jei Rusija pavyks sudaryti sausumos koridorių iš Rusijos per pietines Ukrainos sritis, sakoma pranešime.

Rusija planuoja Mariupolyje Antrojo pasaulinio karo pergalės paradą

Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją planuojant gegužės 9 dieną užimtame Mariupolio mieste surengti karinį paradą, skirtą pergalei prieš nacius Antrajame pasauliniame kare paminėti.

Kyjivas pranešė, kad Rusijos prezidento administracijos pareigūnas atvyko į strateginį pietinį uostamiestį, kuris beveik visas sunaikintas per ilgiau nei du mėnesius trunkančią Rusijos invaziją į Ukrainą, kad prižiūrėtų pasirengimą Pergalės dienos paradui. „Mariupolis taps „šventės“ centru“, – sakoma Ukrainos karinės žvalgybos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Iš centrinės miesto gatvės skubiai valomi griuvėsiai, kūnai ir nesprogusi amunicija“, – priduriama jame.

Mariupolis yra vienas labiausiai nukentėjusių Ukrainos miestų. Grupė Ukrainos pajėgų vis dar laikosi „Azovstal“ plieno gamykloje.

„Vykdoma plataus masto propagandos kampanija. Rusams bus rodomos istorijos apie vietos gyventojų „džiaugsmą“ sutinkant okupantus“, – sakoma karinės žvalgybos pranešime.

Ukrainos kariuomenė antradienį pranešė, kad netrukus, kai Jungtinės Tautos ir Raudonasis kryžius patvirtino, jog iš gamyklos buvo evakuota daugiau nei 100 civilių, Rusijos pajėgos pradėjo „Azovostal“ puolimą.

Trečiadienį Kremlius paneigė, kad Rusija šturmavo gamyklą.

Rusai švenčia Pergalės dieną kasmet gegužės 9-ąją kariniais paradais ir viešais renginiais, minėdami Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare metines. Maskva anksčiau yra sakiusi, kad jos invazijos į Ukrainą tikslas yra „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą.

Lenkija suskaičiavo 3,14 mln. Ukrainos karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimyninę Lenkiją pabėgo 3,14 mln. žmonių. Tai trečiadienį tviteryje pranešė Lenkijos pasienio apsauga. Vien tik antradienį atvyko 19 400 žmonių – tai yra 4 proc. padidėjimas, lyginant su ankstesne diena.

Ukrainos kryptimi sieną kirto 15 800 žmonių. Iš viso nuo karo pradžios į Ukrainą įvažiavo milijonas žmonių. Tai daugiausiai Ukrainos piliečiai, vykstantys į teritorijas, kurias atsikovojo Ukrainos daliniai.

Ukrainoje prieš Rusijos invaziją vasario 24 dieną gyveno daugiau kaip 44 mln. žmonių. Lenkiją ir Ukrainą jungia daugiau kaip 500 km ilgio siena.

Nėra oficialių duomenų, kiek karo pabėgėlių liko Lenkijoje, o kiek iškeliavo toliau į kitas ES šalis.

Rusija apšaudė raketomis Lvivo sritį

Antradienio vakarą Rusijos kariuomenė raketomis apšaudė Lvivo srities teritoriją, praneša portalas „rbc.ua“.

Kur konkrečiai pataikė raketos, kol kas nežinoma. Lvivo gyventojai socialiniuose tinkluose praneša girdėję keturis ar penkis sprogimus.

„Preliminariais duomenimis, Lvivo sričiai smogta raketomis. Likite slėptuvėse“, – informavo regiono vadovas Maksymas Kozickis.

Antradienio vakarą oro pavojaus sirenos kaukė daugelyje Ukrainos regionų.