Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.

Kyjive griaunamas sovietinis paminklas Ukrainos ir Rusijos draugystei

Kyjive antradienį pradėtas griauti paminklas, simbolizuojantis istorinius buvusios sovietinės Ukrainos ir Rusijos ryšius, pranešė AFP korespondentai, praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po to, kai Maskvos kariuomenė įsiveržė į kaimyninę demokratinę valstybę.

„Nuimame dviejų darbininkų bronzinę skulptūrą, 1982 metais pastatytą sostinės centre „Ukrainos susivienijimui su Rusija atminti“, – sakoma Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko pranešime socialinėje žiniasklaidoje.

„Išmontavimo darbai prasidėjo šiandien ir planuojame juos baigti šį vakarą“, – pridūrė jis.

„Simboliška, kad, kai kranu buvo bandoma pakelti skulptūrą, nukrito rusų darbininko galva“, – rašė V. Klyčko. Šį sprendimą jis paaiškino tuo, ką pavadino Maskvos „barbarišku noru sunaikinti mūsų valstybę ir taikius ukrainiečius“.

V. Klyčko sakė, kad antroji skulptūros dalis bus pašalinta vėliau, o milžiniška arka virš darbininkų bus pervadinta ir apšviesta Ukrainos vėliavos spalvomis.

Jis sakė, kad miesto valdžia rengia planus nugriauti apie 60 sostinėje esančių paminklų, susijusių su Rusija ir Sovietų Sąjunga. Be to, pasak mero, mieste planuojama pervadinti apie 460 gatvių ir kitų objektų.

Nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Maskva savo politinę paramą pasiūlė separatistams šalies rytuose, Kyjivas, vykdydamas „dekomunizacijos“ programą, stengėsi pašalinti dar tebesančius šalyje sovietinės eros simbolius.

Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma 16 000 žmonių

Rusijai tęsiant karą, Ukrainoje be žinios dingusiais laikoma daugiau kaip 16 000 žmonių. Tarp jų yra apie 2 000 kareivių, antradienį interviu televizijai sakė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.

Iš dingusių civilių, jos teigimu, maždaug ketvirtadalis yra iš apsiausto Mariupolio.

JT duomenimis, Iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 5 mln. karo pabėgėlių. Dar per 7 mln. yra vadinamieji vidaus pabėgėliai.

JT vadovas teigia norįs kuo skubesnių paliaubų Ukrainoje

Rusijos sostinėje Maskvoje šiuo metu besilankantis Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pareiškė norįs kuo skubesnių paliaubų Ukrainoje.

„Esame labai suinteresuoti rasti būdų sudaryti sąlygas veiksmingam dialogui, skubioms paliauboms ir taikiam sprendimui“, – pradėdamas derybas su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, teigė A. Guterresas.

Tai yra pirmasis A. Guterreso vizitas Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Čia taip pat numatomas jo susitikimas su šios šalies prezidentu Vladimiru Putinu.

„Žinau, kad mes skirtingai interpretuojame įvykius Ukrainoje, – teigė A. Guterresas. – Tačiau tai nevaržo galimybių užmegzti rimtą dialogą, kaip galėtume sumažinti žmonių patiriamas kančias.“

A. Guterresas iš Maskvos vyks į Kyjivą, kur susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Kyjive įvedama naktinė komendanto valanda

Ukrainos sostinėje Kyjive iki penktadienio įvedama naktinė komendanto valanda. Tai pranešė portalas „Sky News“, remdamasis Kyjivo srities karinės administracijos vadovu Oleksandru Pavliuku.

Pasak O. Pavliuko, atitinkamos priemonės imtasi dėl „provokuojamų“ Rusijos veiksmų. „Karo padėties metu svarbu laikytis visų reikalavimų ir paisyti priimamų sprendimų. Tokios priemonės padeda apsaugoti gyventojus nuo provokuojamų priešo veiksmų“, – teigė O. Pavliukas.

Komendanto valanda sostinėje prasidės kasdien 22 val. ir tęsis iki 5 val. ryto.

Vokietija nusiųs Ukrainai priešlėktuvinių tankų „Gepard“

Tai pranešė naujienų agentūra dpa, remdamasi šaltiniais.

Pasak šaltinių, Berlynas apie tai oficialiai paskelbs vėliau antradienį. Tankus tieks ginklų gamybos kompanija „Krauss-Maffei Wegmann“.

Vokietija prieš tai buvo aršiai kritikuojama, nes vis atsisakė siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, kad šalis galėtų atremti Rusijos invaziją. Tačiau, manoma, kad dabar Berlynas imasi keisti savo atsargią ginklų tiekimo politiką.

Dvi Rusijos raketos praskriejo pro pat Zaporižios atominę elektrinę

Antradienio rytą dvi Rusijos sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporižios atominės elektrinės.

Tai pranešė Ukrainos valstybinės įmonės „Energoatom“ spaudos tarnyba, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Šiandien 6 val. 41 min. ir 6 val. 46 min. dvi priešo sparnuotosios raketos nedideliame aukštyje praskriejo virš Zaporižios AE aikštelės Zaporižios kryptimi“, – sakoma pranešime.

„Zaporižioje buvo užfiksuoti sprogimai, kuriuos sukėlė Rusijos sparnuotosios raketos“, – pažymi spaudos tarnyba.

Rusijos branduolinis terorizmas aktyvėja, grėsmė vis didėja. Praėjus 36 metams po Černobylio tragedijos, Rusija visam pasauliui kelia branduolinės katastrofos pavojų, pabrėžė „Energoatom“ atstovai.

„Raketos, skriejančios nedideliame aukštyje virš Zaporižios AE, kur yra septyni branduoliniai įrenginiai su daugybe branduolinės medžiagos, kelia didžiulę grėsmę. Juk jos gali pataikyti į vieną ar kelis įrenginius, o tai  sukeltų branduolinę ir radiacinę katastrofą visame pasaulyje“, – pareiškė „Energoatom“ vadovas Petro Kotinas.

Zaporižios AE – didžiausia atominė jėgainė Europoje, ją naktį į kovo 4-ąją užėmė ir iki šiol kontroliuoja rusai. Jie ten laiko sunkiąją techniką bei šaudmenis ir iš esmės pavertė elektrinę karine baze.

Prieš Vakarų viršūnių susitikimą dėl ginklų Ukrainai Rusija perspėja apie Trečiąjį pasaulinį karą

Rusija prieš antradienį vyksiantį Jungtinių Valstijų ir sąjungininkių susitikimą dėl papildomų ginklų siuntimo į karo draskomą Ukrainą perspėjo apie „realią“ Trečiojo  pasaulinio karo grėsmę.

Maskvos invazija į kaimynę sukėlė Vakarų šalių paramos proveržį, kai į šalį plūsta ginklai, padedantys kariauti su Rusijos kariuomene. Vis dėlto Vakarų valstybės nelinkusios gilinti savo dalyvavimo, bijodamos sukelti konfliktą su branduolinius ginklus turinčia Rusija.

Kalbėdamas su Rusijos naujienų agentūromis, Maskvos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo, kad yra „rimtas“ Trečiojo pasaulinio karo pavojus, ir kritikavo Kyjivo požiūrį, trukdantį taikos deryboms. „Tai realu, negalima to nuvertinti“, – sakė S. Lavrovas.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis kelis mėnesius prašo Ukrainos Vakarų sąjungininkių sunkiosios ginkluotės, įskaitant artileriją ir naikintuvus, žadėdamas, kad su didesne ugnimi jo pajėgos gali atremti karo bangą. Panašu, kad raginimai dabar sulaukia atgarsio, kai daugelis NATO šalių įsipareigoja pateikti įvairių sunkiųjų ginklų ir įrangos, nepaisydamos Maskvos protestų.

Po savaitgalį vykusios svarbios dviejų JAV ministrų kelionės į Kyjivą Pentagono vadovo Lloydo Austino kvietimu antradienį 40 šalių rengia viršūnių susitikimą Vokietijoje, JAV oro pajėgų bazėje Ramšteine, per kurį bus aptarti tolesni ginklų tiekimai Ukrainai, taip pat – kaip užtikrinti ilgalaikį šalies saugumą karui pasibaigus.

Tarp pakviestų šalių yra ne tik JAV sąjungininkės Europoje, bet ir Australija bei Japonija, kurios baiminasi, kad Rusijos pergalė Ukrainoje sukurs precedentą ir paskatins Kinijos teritorines ambicijas. Svečių sąraše taip pat yra Suomija ir Švedija – tradiciškai neutralios šalys, po Rusijos invazijos į Ukrainą svarstančios galimybę tapti NATO narėmis.