Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Kyjive jau atnaujino darbą daugiau kaip 30 ambasadų
Prieš prasidedant Rusijos plataus masto karui prieš Ukrainą Kyjive dirbo daugiau kaip 100 diplomatinių misijų. Iki šiol savo darbą sostinėje jau atnaujino per 30 užsienio šalių ambasadų.
Kaip praneša UNIAN, tai antradienį per spaudos konferenciją pareiškė 22-osios atskirosios užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų apsaugos brigados vadas Vitalijus Stecikas.
Jo žiniomis, šiuo metu paskutinė šalis, grąžinusi savo diplomatinę misiją į Kyjivą, yra Libanas. „Šiandien sostinėje turime 32 diplomatines misijas“, – informavo V. Stecikas.
Pasak jo, Ukrainos nacionalinė gvardija tebesaugo Rusijos Federacijos ambasadą Kyjive, nors dvišaliai diplomatiniai santykiai nutraukti.
V. Stecikas priminė 1961 metų Vienos diplomatinių santykių konvencijos 45-ąjį straipsnį, pagal kurį „buvimo valstybė net ginkluoto konflikto atveju turi saugoti atstovybės patalpas kartu su jos turtu ir archyvais“.
Vasario 24 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina nutraukia diplomatinius santykius su Rusija.
P. Porošenka paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų
Penktasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį iš Aukščiausiosios Rados tribūnos paragino sąjungininkus tiekti Ukrainai dar daugiau ginklų, praneša portalas „rbc.ua“.
„Baigiasi karo, kurį Putinas, jo klika ir „antroji pasaulio armija“ sukėlė prieš nepriklausomą suverenią Ukrainą, dešimtoji savaitė. Karo, kurį jie ketino laimėti per dvi dienas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, kurias mes visi sukūrėme per aštuonerius metus, nuo 2014-ųjų, išsklaidė šį mitą. Moskovija užsitraukė gėdą dėl prastos savo kariuomenės parengties ir dėl savo kareivų, banditų ir barbarų, nusikaltimų“, – sakė eksprezidentas.
Bet, anot P. Porošenkos, ginklų nebūna per daug. „Artimiausiomis savaitėmis Ukraina taps dar stipresnė, tačiau mums reikia dar daugiau ginkluotės“, – teigė politikas.
„Todėl jau pradėkime svajoti apie raketas, kurios gali pasiekti ne tik kreiserį „Moskva“, bet ir Maskvos miestą“, – pareiškė jis.
P. Porošenka taip pat paragino tarptautinius partnerius griežtinti sankcijas ne tik Putinui ir Rusijos valdžios viršūnėms. Pasak jo, Putino režimą remiantys rusai turi dalytis atsakomybe už nusikaltimus Ukrainai ir taip pat pajusti sankcijų poveikį.
Ukrainos karinė technika bus remontuojama Slovakijoje
Ukrainos karinė technika bus remontuojama ir modernizuojama Slovakijoje. Tai antradienį pranešė portalas „aktuality.sk“, remdamasis Gynybos ministerijos atstove Martina Koval Kakaščikova.
Gautomis žiniomis, Slovakijos valstybinė akcinė bendrovė „Konštrukta – Defence“ jau pasirašė atitinkamą sutartį su Ukraina.
Slovakijos vyriausybės atstovai ne kartą pareiškė, kad yra pasirengę remti Ukrainą ir teikti jai tiek humanitarinę, tiek karinę pagalbą.
Anksčiau buvo pranešta, kad Čekija sutiko remontuoti ukrainiečių tankus ir šarvuotuosius transporterius, nukentėjusius per karo veiksmus.
JT ketina siųsti į Ukrainą išminuotojų misiją
Į Ukrainą gali būti nusiųsta Jungtinių Tautų išminavimo tarnybos UNMAS misija. Tarptautiniai specialistai padės geriau parengti Ukrainos išminuotojus.
Tai antradienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Gautomis žiniomis, šiuo metu UNMAS rengia pagalbos Ukrainai mechanizmus, jos atstovai renka informaciją tuose rajonuose, kuriuos reikia išminuoti.
Pasak Ukrainos pareigūnų, išminuoti reikia maždaug 300 tūkst. kvadratinių kilometrų. Todėl Ukrainai prireiks patyrusių specialistų, kurie anksčiau dirbo Somalyje, Sirijoje ir Irake.
Nuo karo pradžios Rusija jau neteko maždaug 24 200 karių
Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko maždaug 24 200 karių. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki gegužės 2-osios Rusija taip pat neteko 1 062 tankų, 2 567 šarvuočių, 475 artilerijos sistemų, 162 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 80 oro gynybos sistemų, 194 lėktuvų, 155 sraigtasparnių, 1 843 transporto priemonių, 10 laivų, 291 drono, 38 specialiosios technikos vienetų ir 84 sparnuotųjų raketų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Maskva kaltina Izraelį remiant „neonacių režimą Kyjive“
Maskva antradienį apkaltino Izraelį remiant „neonacių režimą Kyjive“, padvigubindama Rusijos užsienio reikalų ministro kaltinimus, kad Adolfas Hitleris galėjo „turėti žydiško kraujo“ – šis jo pasisakymas sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.
Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį pasmerkė savo Rusijos kolegą Sergejų Lavrovą už „neatleistiną ir piktinantį pareiškimą bei baisią istorinę klaidą“ ir iškvietė Maskvos ambasadorių „paaiškinimų“. „Žydai savęs nežudė per holokaustą, – sakė jis. – Žemiausio lygio rasizmas žydų atžvilgiu yra kaltinti pačius žydus antisemitizmu“.
„Atkreipėme dėmesį į užsienio reikalų ministro Yairo Lapido antiistorinius pasisakymus, kurie didžiąja dalimi paaiškina dabartinės vyriausybės sprendimą remti neonacių režimą Kyiieve“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime. „Istorija, deja, žino tragiškų žydų ir nacių bendradarbiavimo pavyzdžių“, – sakoma jame.
S. Lavrovas, kalbėdamas italų „Mediaset“ kanalui „Rete 4“, sekmadienį paskelbtame interviu tvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „pateikia argumentą, koks gali būti nacizmas, jei jis pats yra žydas“. S. Lavrovas, remiantis stenograma, paskelbta Rusijos užsienio reikalų ministerijos svetainėje, tada pridūrė: „Galiu klysti, bet Hitleris taip pat turėjo žydiško kraujo“.
Ministras pirmininkas Naftali Bennettas taip pat pasmerkė S. Lavrovo „melą“, kuris, pasak jo, „apkaltina pačius žydus baisiausiais nusikaltimais istorijoje“, kuriuos jie įvykdė prieš pačius save.
Maskva ne kartą kartojo, kad siekia „demilitarizuoti“ ir „denacifikuoti“ Ukrainą, pateisindama „specialiąją karinę operaciją“, kurią pradėjo vasario 24 dieną. Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija sakė, kad „prezidento (V. Zelenskio) žydiška kilmė nėra garantija nuo šalyje siaučiančio neonacizmo. „Ukraina, be kita ko, šiuo atveju nėra vienintelė“, – teigė ministerija ir paminėjo Latvijos prezidentą Egilį Levitą, kuris „taip pat turi žydiškų šaknų ir taip pat slepia (…) Waffen SS reabilitaciją savo šalyje“.
Rusija nori aneksuoti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“
Rusija, anot Jungtinių Valstijų, ketina netrukus aneksuoti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Ukrainos rytuose. Maskva tikriausiai gegužės viduryje surengs suklastotą referendumą dėl abiejų separatistinių regionų Donbase prijungimo, pirmadienį sakė JAV ambasadorius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO) Michaelis Carpenteris.
Panašų planą esą norima įgyvendinti šiuo metu Rusijos kontroliuojamoje Pietų Ukrainos Chersono srityje, kur Maskva jau paskelbė kaip valiutą įvedanti rublį. M. Carpenteris pabrėžė, kad tokie suklastoti referendumai „nebus laikomi teisėtais“ – kaip jau referendumas dėl Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos 2014 metais.
Kalbėdamas apie JAV žvalgybinės informacijos dėl Rusijos planų patikimumo, ambasadorius sakė, kad laiko informaciją „labai patikima“. „Deja, atskleisdami būsimus (Rusijos) žingsnius, buvome labiau teisūs nei neteisūs“, – sakė jis.
JAV dar likus savaitėms iki Rusijos invazijos į Ukrainą primygtinai įspėjo dėl rusų pajėgų įsiveržimo į kaimyninę šalį pavojaus. Vašingtonas tada susidūrė su Vakarų sąjungininkių skeptiškumu.
Į Rusiją išvežta beveik 200 000 Ukrainos vaikų
Iš Ukrainos mūšių teritorijų, Maskvos kariniais duomenimis, į Rusiją jau išvežta beveik 1,1 mln. žmonių. Beveik 200 000 jų yra vaikai, Maskvoje pareiškė generolas pulkininkas Michailas Mizinvevas. Vien tik pirmadienį į Rusiją išvežta 11 500 žmonių, 1 850 jų vaikai, aukštą kariškį citavo agentūra „Interfax“.
Maskvos teigimu, šie žmonės išvežti į saugias vietas, gelbstint juos nuo mūšių ir tariamo Kyjivo vadovybės smurto. Iš separatistinių „Donecko ir Luhansko respublikų“ Ukrainos rytuose tariami pabėgėliai į Rusiją išvežti dar prieš vasario 24-ąją Maskvos pradėtą Ukrainos puolimą.
Ukraina tai vadina jos piliečių pagrobimu iš šiuo metu rusų okupuotų teritorijų rytuose ir pietuose. Rusų kariuomenė esą neleidžia žmonėms pasitraukti į Ukrainos kontroliuojamus regionus. Ukrainos Saugumo Taryba apkaltino Rusiją grobiant vaikus ir juos naudojant savo propagandai.