Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
E. Macronas žada Europos paramą atstatant Ukrainą
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo Europos Sąjungos (ES) paramą atstatant Ukrainą po karo. „Būsime ten, kad atstatytume tai, ką sugriovė brutalus ir nepateisinamas Rusijos puolimas“, – sakė E. Macronas penktadienį Versalyje po ES viršūnių susitikimo.
„Remiame Ukrainą šiandien ir remsime tol, kol truks karas“, – pažymėjo E. Macronas. Parama Ukrainai greta diplomatinių pastangų ir sankcijų Rusijai esą yra vienas iš trijų tarptautinės bendruomenės būdų šiuo metu prisidėti (prie Ukrainos kovos).
V. Zelenskis: Ukraina juda pergalės link
Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, juda pergalės link. Šalis kare su Rusija pasiekė „strateginį lūžio tašką“, – sakė V. Zelenskis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje, praneša „Reuters“.
Anot V. Zelenskio, dar reikia laiko ir kantrybės, kol bus iškovota pergalė. „Neįmanoma pasakyti, kiek dienų mums dar reikės, kad išlaisvintume Ukrainos žemę. Bet mes galime pasakyti, kad mums tai pavyks. Nes mes jau pasiekėme strateginį lūžio tašką“, – pažymėjo prezidentas.
JT: Rusija Ukrainoje galimai vykdo karo nusikaltimus
Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) teigia Ukrainoje užfiksavęs daugybę atvejų, kai rusų pajėgos puolė civilinius objektus. Tai gali būti karo nusikaltimai, penktadienį Ženevoje pareiškė biuro atstovė.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo karo pradžios vasario 24 dieną buvo atakuotos mažiausiai 26 sveikatos įstaigos. Per šias atakas žuvo 12 žmonių ir 34 buvo sužeisti.
OHCHR atstovė kalbėjo apie „beatodairiškas atakas“, per kurias žuvo ir buvo sužeisti civiliai, o tai pagal humanitarinę tarptautinę teisę yra draudžiama. Rusų pajėgos netoli gyvenamųjų rajonų naudoja raketas bei sunkiąją artileriją ir rengia atakas iš oro. Esą yra patikimų pranešimų apie kasetinių bombų naudojimą.
„Mes primenama Rusijos institucijoms, kad tikslingas civilių žmonių ir civilinių objektų puolimas, kaip ir vadinamasis „kiliminis“ miestų ir kaimų bombardavimas (angl. Carpet bombing) bei kitokios beatodairiškų atakų formos pagal tarptautinę teisę yra draudžiamos ir gali būti laikomos karo nusikaltimu“, – pažymėjo atstovė.
Ji patvirtino, kad prieš kelias dienas Mariupolyje atakuotas pastatas buvo veikianti gimdymo klinika. Per šią ataką sužeisti 17 civiliai, sakė atstovė. Pranešimai apie tris žuvusius žmones esą tikrinami.
Londonas: tikėtina, kad rusų pajėgos puls Kyjivą ateinančiomis dienomis
Britų vyriausybės ekspertai teigia, jog tikėtina, kad rusų pajėgos ateinančiomis dienomis puls Kyjivą. Tai sakoma Gynybos ministerijos Londone vertinime, kuris paskelbtas penktadienį.
„Rusija tikriausiai mėgins pergrupuoti savo pajėgas, kad ateinančiomis dienomis galėtų atnaujinti puolimus. Tikėtina, kad tai apims ir karinę akciją prieš sostinę Kyjivą“, – teigiama čia.
Kartu britų kariniai ekspertai mano, jog „labai tikėtina“, kad Rusijos kariuomenė atsilieka nuo savo invazijos planų. Rusija esą daro tik ribotą pažangą. Logistinės problemos, stabdžiusios veržimąsi, išlieka. Be to, Ukrainos pajėgos ir toliau smarkiai priešinasi.
PSO rekomenduoja Ukrainai sunaikinti laboratorijose esančius ligų sukėlėjus
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), agentūros „Reuters“ teigimu, rekomenduoja sunaikinti šalies laboratorijose esančius pavojingų ligų sukėlėjus, kad būtų užkirstas kelias jų išplitimui po atakų.
Rusijos veržimasis ir miestų bombardavimas didina pavojų, kad ligų sukėlėjai, kurie tyrinėjami laboratorijose, sugriovus pastatus pateks į aplinką ir pasklis tarp gyventojų, pareiškė PSO.
Per dvi dienas iš Ukrainos miestų evakuota apie 100 000 žmonių
Prezidento Volodymyro Zelenskio duomenimis, per dvi dienas iš apgultų Ukrainos miestų evakuota apie 100 000 žmonių. Vien tik ketvirtadienį evakuaciniais koridoriais, dėl kurių buvo susitarta su Rusija, iš apsiaustų miestų pasitraukė 40 000 gyventojų. Daugiausiai tai Kyjivo priemiesčių bei Sumų miesto šalies šiaurės rytuose bei Izyumo rytuose gyventojai.
V. Zelenskis vaizdo įraše naktį į penktadienį sakė, kad Rusija trukdė evakuoti žmones iš Mariupolio ir Volnovachos. Jis apkaltino rusų pajėgas atakavus evakuacinį koridorių iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.
„Rusų daliniai nenutraukia ugnies. Nepaisant to, nusprendžiau nusiųsti į Mariupolį automobilių vilkstinę su maisto produktais, vandeniu ir medikamentais, – kalbėjo V. Zelenskis. – Tačiau okupantai pradėjo tankų ataką būtent ten, kur turėjo driektis šis koridorius“. Jis šią ataką pavadino begėdišku patyrusių teroristų teroro aktu.
ES slopina Ukrainos viltis dėl greitos narystės
ES šalių lyderiai slopina Ukrainos viltis dėl greitos narystės Europos Sąjungoje (ES). Versalyje vykstančio ES viršūnių susitikimo pareiškime teigiama: „Ukraina priklauso mūsų Europos šeimai“. Tačiau konkrečių pažadų Kyjivui dėl greito įstojimo į Bendriją po aštuonias valandas trukusių konsultacijų nebuvo duota.
Ukrainai tik pažadėta toliau stiprinti ryšius ir gilinti partnerystę ir taip remti ją jos europietiškame kelyje. Be to, akcentuota, kad Europos Komisijai pavesta greitai įvertinti Ukrainos paraišką dėl narystės.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dėl Rusijos karo prieš jo šalį vasario pabaigoje pateikė paraišką dėl šalies narystės ES. Tačiau prisijungimas prie Bendrijos yra ilgas ir sudėtingas procesas. Net jei Europos Komisija teigiamai įvertintų paraišką, stojimo derybų pradžios gali tekti ilgai palaukti, nes tam turi pritarti visos šalys.
Kyjivo reikalaujamą greitą narystę, be kitų, atmeta Prancūzija, Nyderlandai ir Liuksemburgas.
„Nėra skubaus narystės proceso“, – Versalyje sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Ruttė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad ES negali pradėti stojimo derybų su šalimi, kurioje vyksta karas.
Ukrainos pajėgos: lėtiname rusų pajėgų vykdomą puolimą
Ukrainos kariuomenė, jos pačios duomenimis, sulaikė ir sulėtino rusų dalinių puolimą prieš kelias teritorijas. Šalies šiaurėje Rusijos kariams neleista įsiveržti į Černihivo miestą, sakoma naktį į penktadienį feisbuke paskelbtame Ukrainos generalinio štabo pranešime. Aplink Charkivą šalies rytuose Rusija esą tęsia mėginimus blokuoti miestą iš šiaurės – tačiau ir toliau nesėkmingai.
Operacijos teritorijose Juodojoje ir Azovo jūrose meteorologinės sąlygos privertė rusų karinio laivyno laivus grįžti į savo bazes. Pietuose okupantai, be to, mėgino perimti Mykolajivo miesto kontrolę ir vykdyti puolimą Zaporižios ir Krivoj Rogo kryptimi, sakoma toliau pranešime. Tačiau rusų daliniai buvo sustabdyti ir patyrė didelių nuostolių.
Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.
Ukraina iš ES gali tikėtis daugiau lėšų ginkluotei
Europos Sąjunga (ES) Ukrainos kariuomenei ketina skirti dar daugiau lėšų ginkluotei įsigyti. Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio duomenimis, ES užsienio politikos įgaliotinis Josepas Borrellis viršūnių susitikime Versalyje naktį į penktadienį pasiūlė papildomai mobilizuoti 500 mln. eurų. Pirmajam paketui dėl 500 mln. eurų skyrimo jau pritarta vasario pabaigoje.
Planuojama, kad lėšos bus skiriamos iš vadinamosios Europos taikos priemonės (angl. European Peace Facility). Tai naujas ES finansavimo instrumentas, kuris gali būti naudojamas ir ginkluotųjų pajėgų šalyse partnerėse stiprinimui. 2021-2027 metais šios priemonės apimtis yra 5 mlrd. eurų.
Rusų kariai mėgina apsupti Ukrainos miestus
Rusijos pajėgos, Pentagono duomenimis, mėgina apsupti Ukrainos miestus, įskaitant sostinę Kyjivą. „Charkivas, Černihivas, Mariupolis – mes matome šitas pastangas apsupti“, – ketvirtadienį sakė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas.
Tai stebima ir aplink sostinę Kyjivą. Anot pareigūno, rusų kariai juda iš kelių pusių. „Tai, ką mes matome, yra skirtingos veržimosi linijos Kyjivo kryptimi“, – sakė jis. Tačiau Kyjivas yra daug didesnis nei kiti miestai ir yra stipriai ginamas.
Rusijos pajėgos per praėjusias 24 valandas pajudėjo į priekį maždaug 5 km, kalbėjo pareigūnas. Tačiau tai santykinai nėra daug. „Kaip sakiau, Kyjivas gerai ginamas, ukrainiečiai deda daug pastangų (…), kad apsaugotų savo sostinę“, – pažymėjo pareigūnas. Šiuo metu esą neįmanoma pasakyti, kiek laiko užtruks, kol rusai galbūt iš tikrųjų įsiverš į Kyjivą. Vietomis rusų kariai nuo miesto centro nutolę per 15 km.