Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.
Derybos su Rusija nuo pirmadienio bus tęsiamos Turkijoje
Ukraina sekmadienį, praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo Rusijos invazijos į šią šalį pradžios, pranešė, kad antrasis Kijevo ir Maskvos derybų ratas pirmadienį prasidės Turkijoje.
„Šiandien per dar vieną derybų vaizdo ryšiu ratą buvo nuspręsta kitą tiesioginį dviejų delegacijų susitikimą surengti Turkijoje kovo 28-30 d. d.“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos derybininkas ir politikas Davidas Arachamija.
Rusijos advokatas: žuvę kareiviai nelaidojami, lavonai tiesiog deginami
Ukrainoje žuvusių Rusijos būtinosios tarnybos kareivių artimiesiems kompensacijos nemokamos, o jų palaikai tiesiog deginami, ir ne tik krematoriumuose. Tai sekmadienį paskelbtame interviu portalui „Obozrevatel“ papasakojo Rusijos advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Markas Feiginas.
Pasak jo, Rusija tikrai įsigijo mobiliųjų krematoriumų, bet jie ne visada gerai veikia.
„Daugiausia naudojami vokiški krematoriumai, labai brangūs. O Rusijoje tinkami krematoriumai negaminami. Todėl, kiek girdėjau, palaikai Rostove prie Dono deginami vos ne lydymo krosnyse. Mat pasienio miestuose nėra krematoriumų“, – teigė advokatas.
Pasak M. Feigino, Rusijoje tiesiog atsikratoma lavonų neatliekant jokių ekspertizių.
Sekmadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu, pranešė, kad Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki kovo 27 d. neteko apie 16,6 tūkst. žmonių.
Rusija kol kas patvirtino maždaug 1,5 tūkst. savo kariškių žūtį Ukrainoje.
Čekijoje įšaldyto Rusijos verslininkų turto vertė siekia milijonus eurų
Čekijos vyriausybė, vadovaudamasi sankcijų sąrašais, įšaldė šalyje Rusijos verslininkų turtą, kurio vertė siekia milijonus eurų. Tai sekmadienį Čekijos televizijai pareiškė ministras pirmininkas Petras Fiala.
„Taikant sankcijas Rusijai mes atliekame vieną svarbiausių vaidmenų Europoje. Mes įšaldėme Rusijos oligarchų turtą, kurio vertė – šimtai milijonų kronų“, – sakė Čekijos premjeras.
P. Fiala informavo, kad vyriausybė dėl situacijos, susidariusios taikant sankcijas Rusijai, siūlys pakeisti Čekijos įstatymus. Reikia užtikrinti, kad bendrovės, susijusios su asmenimis, įtrauktais į sankcijų sąrašus, toliau dirbtų, o jų darbuotojai išsaugotų darbo vietas.
Pasak P. Fialos, apie įšaldyto Rusijos oligarchų turto nacionalizaciją nėra net kalbos, šis klausimas nesvarstomas. Toks žingsnis prieštarautų demokratijos principams, kurių laikosi Čekija, pabrėžė premjeras.
Rusijos armijoje prasidėjo kadrų valymas
Okupantai rusai dar turi išteklių, pergrupuoja pajėgas ir vėl mėgins užimti svarbiausius rajonus. Kaip praneša sekmadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Vadymas Denysenka.
„Jie išveda dalį pajėgų ir jau pradėjo kadrų valymą. Atleistas vienos tankų armijos vadas, kuris buvo atsakingas už Charkivo paėmimą, keičiami dalinių vadai. Be to, koviniai daliniai rotuojami. Nereikėtų kalbėti apie „užmėtymą kepurėmis“ – deja, jie dar turi žmonių išteklių ir pakankamai technikos“, – pažymėjo V. Denysenka.
Pasak jo, tai patvirtina priešo gyvosios jėgos telkimas Baltarusijoje, Gomelio rajone, taip pat Charkivo ir Chersono srityse, Krymo teritorijoje.
Nuo karo pradžios Rusija jau neteko 16,6 tūkst. kareivių
Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki kovo 27 d. neteko apie 16,6 tūkst. žmonių. Tai sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.
Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 582 tankų, 1 664 šarvuotųjų kovos mašinų, 294 artilerijos sistemų, 93 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 52 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 121 lėktuvų, 127 sraigtasparnių, 1 144 automobilių, 7 laivų, 56 dronų.
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Moldovos policija blokuoja šaukiamojo amžiaus vyrų gabenimo iš Ukrainos kanalus
Moldovos pasienio policija pranešė užblokavusi kelis kanalus, kuriais šaukiamojo amžiaus vyrai neteisėtai buvo gabenami iš Ukrainos.
„Įtariamieji suorganizavo vyrams perėjimą per Moldovos ir Ukrainos sieną, aplenkdami kontrolės punktus“, – informavo žinyba šeštadienį apie dar vieną žmonių kontrabandos atvejį. Tarp sulaikytųjų yra Ukrainos ir Moldovos piliečių.
Į tokių kanalų paieškas įsijungė Moldovos informacijos ir saugumo tarnyba. Jos duomenimis, su žmonių kontrabanda susiję ir Moldovos valstybinių institucijų darbuotojai. Už vieno žmogaus pergabenimą per sieną prašoma nuo 3 500 iki 10 000 dolerių.
Kaip pranešė Moldovos VRM, nuo vasario 24 d. į šalį atvyko daugiau kaip 379 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Jiems įvairiuose šalies rajonuose atidaryta dešimtys pabėgėlių priėmimo punktų. Ukrainiečiams suteikiamas laikinas būstas, parūpinama maisto ir higienos priemonių. Po trumpo atokvėpio dauguma žmonių traukia į Rumuniją ir kitas ES šalis. Dabar Moldovoje yra per 95 tūkst. pabėgėlių, tarp jų – 48 tūkst. vaikų.
Rusijos ambasadorius Lenkijoje mano, kad dvišaliai santykiai nebus nutraukti
Maskvos ir Varšuvos diplomatiniai santykiai veikiausiai nebus nutraukti, bet Rusijos ambasada Lenkijoje gali būti laikinai uždaryta. Tai šeštadienį Rusijos televizijai pareiškė RF ambasadorius Varšuvoje Sergejus Andrejevas.
„Iki santykių nutraukimo tikriausiai nebus prieita. Galbūt mes būsime priversti kuriam laikui uždaryti ambasadą čia, suprantama, tokiu atveju ir lenkams teks uždaryti savo ambasadą Maskvoje. Pagyvensime – pamatysime“, – sakė jis.
Trečiadienį Rusijos ambasadorius Varšuvoje buvo iškviestas į Lenkijos URM, kur jam buvo įteikta nota dėl 45 Rusijos diplomatų, kaltinamų šnipinėjimu, išsiuntimo. S. Andrejevas pavadino šį sprendimą nepagrįstu ir pareiškė, kad Rusija imsis atsakomųjų priemonių.
Okupantai galėjo prievarta išvežti į Rusiją apie 40 tūkst. ukrainiečių
Tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.
„Okupantai ciniškai tūkstančiais grobia žmones iš karo veiksmų zonos arba iš laikinai okupuotų teritorijų, išveža juos nežinoma kryptimi tariamais humanitariniais koridoriais, kuriuos patys atidaro be Ukrainos sutikimo“, – sakė ji.
Anot vicepremjerės, Rusija kuria alternatyvią „humanitarinę realybę“ ir mėgina nutiesti Mariupolio gyventojams savo „evakavimo maršrutus“ į Rusijos teritoriją.
„Dauguma mariupoliečių nenori „gelbėtis“ agresorės teritorijoje. Taigi Rusijos kariuomenė prievartą išveža taikius piliečius į okupuotų Ukrainos teritorijų gilumą ar pačią Rusiją“, – teigė I. Vereščuk.
Pasak jos, pagal panašią schemą okupantai veikia ir laikinai okupuotoje Kijevo regiono dalyje, iš kur mėginama prievarta vežti žmones į Baltarusiją.
Lenkijos prezidentas pareiškė nesuprantąs Vengrijos premjero pozicijos dėl Ukrainos
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį televizijos kanalui TVN 24 pareiškė, jog jam sunku suprasti Vengrijos premjero Viktoro Orbano poziciją dėl Ukrainos, kur žūsta tūkstančiai žmonių.
Jis pažymėjo, kad Vengrija yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetiniu požiūriu. „Bet dabar, kai Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, kai žūsta tūkstančiai žmonių, kai Rusijos armija bombarduoja gyvenamuosius namus, griebiasi nusikalstamų veiksmų tarptautinės teisės požiūriu, man sunku suprasti šią poziciją. Sunku ją suprasti ir todėl, kad ši politika Vengrijai labai brangiai kainuos“, – pabrėžė A. Duda.
Anksčiau Vengrijos vyriausybės vadovas pareiškė, jog jo šalis nenori veltis į konfliktą Ukrainoje, kadangi tai prieštarauja jos nacionaliniams interesams. Taip jis reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio apgailestavimą, jog V. Orbanas nesiryžta imtis sankcijų prieš Rusiją ir nesutinka, kad per Ukrainos teritoriją būtų tiekiami ginklai Ukrainai.
Lvivui smogusios raketos paleistos iš Krymo
Ukrainos miestui Lvivui smogusios raketos buvo paleistos iš Rusijos aneksuoto Krymo, miesto merą Andrijų Sadovyjų cituoja portalas „Sky News“.
Pasak jo, smūgiai nepareikalavo aukų.
Lvivo srities gubernatoriaus Maksymo Kozystkio teigimu, atakų metu pataikyta į gynybos objektą ir degalų saugyklą.
