Papildoma informacija
  • Peržiūros: 477
  • Data: 2022-03-28 20:40:18
  • Šaltinis: ELTA

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.


R. Abramovičius ir Ukrainos derybininkai galimai buvo apnuodyti

Rusijos milijardierius Romanas Abramovičius ir du Ukrainos derybininkai, anot amerikiečių žiniasklaidos, galėjo būti apnuodyti. „Wall Street Journal“, remdamasis informuotais šaltiniais, pirmadienį rašo, kad R. Abramovičiui ir ukrainiečiams šį mėnesį po susitikimo Ukrainos sostinėje Kyjive pasireiškė „spėjamo apnuodijimo simptomai“.

Trys vyrai skundėsi paraudusiomis akimis, skausmingu ašarojimu ir besilupančia veido ir rankų oda. Vėliau simptomai susilpnėjo. „Wall Street Journal“ šaltiniai įtaria, kad su incidentu gali būti susieję griežto kurso šalininkai Maskvoje. Jie esą norėjo pakenkti deryboms tarp Rusijos ir Ukrainos dėl karo nutraukimo.

R. Abramovičiaus patikėtinis laikraščiui sakė, kad esą nėra aišku, kas gali būti susiję su menamu apnuodijimu. Be to, Vakarų ekspertai negalėjo paaiškinti simptomų.

R. Abramovičius, pasak „Wall Street Journal“, šiuo metu keliauja tarp Rusijos ir Ukrainos, mėgindamas tarpininkauti konflikte. Milijardieriui, kuris palaiko gerus ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, po Rusijos invazijos į Ukrainą ES ir Didžioji Britanija įvedė sankcijas. JAV tuo tarpu sankcijų jam nepaskelbė.

„Wall Street Journal“ praėjusią savaitę rašė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė JAV prezidento Joe Bideno netaikyti sankcijų oligarchui, nes jis gali būti svarbus tarpininkas.


Mariupolyje palaidota 5 000 žmonių, bet galėjo žūti ir 10 tūkst.

Nuo praėjusio mėnesio, kai Rusija pradėjo invaziją į apgultą Mariupolio uostamiestį pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai 5 000 žmonių, pirmadienį AFP sakė aukšta Ukrainos pareigūnė.

„Buvo palaidota apie 5 000 žmonių, tačiau laidojimas nutrauktas prieš 10 dienų dėl besitęsiančio apšaudymo“, – telefonu AFP sakė prezidento patarėja Tetjana Lomakina, šiuo metu atsakinga už humanitarinius koridorius, ir pridūrė, kad galėjo žūti iki 10 tūkst. žmonių.


Ukraina atsikovojo kaimą netoli Charkivo

Ukrainos pajėgos pirmadienį atkovojo nedidelį kaimą antrojo pagal dydį Ukrainos miesto Charkivo pakraštyje, Kyjivo pajėgoms rengiant kontratakas prieš stringančią Rusijos invaziją.

Ukrainos kariai, išstūmę Rusijos pajėgas, valė ir tvirtino sugriautus namus Mažosios Rohanės gyvenvietėje, esančioje maždaug už penkių kilometrų nuo Charkivo.

AFP žurnalistai matė dviejų rusų karių kūnus kaimo, iš esmės sugriauto per mūšius, gatvėse. Kitų dviejų karių palaikai buvo įmesti į netoliese esantį šulinį.

„Visur pilna rusų lavonų“, – AFP sakė vienas ukrainiečių karys, kuris teigė, kad kovose dėl kaimo žuvo daugiau kaip dvi dešimtys Maskvos į Ukrainą atsiųstų karių.

AFP žurnalistai taip pat pastebėjo kelių rusiškų šarvuočių liekanas, paliktas kaime esančių namų kiemuose.

Ukraina pradėjo Rusijos kontroliuojamo kaimo puolimą praėjusios savaitės viduryje, tačiau prireikė kelių dienų, kad išvytų rūsiuose ir netoliese esančiuose miškuose pasislėpusius Maskvos karius, sakė ukrainietis.

„Mūsų kariai išvaduoja Mažąją Rohanę, ir tai labai svarbu, nes Rusijos kariai iš ten nuolat apšaudo Charkivo gyvenamuosius rajonus“, – anksčiau sakė antro pagal gyventojų skaičių Ukrainos miesto meras Igoris Terechovas.

Tuo tarpu Rusijos ir Ukrainos kariai jau kelias dienas kovoja dėl kaimyninio Vilchivkos miesto, esančio už kelių kilometrų į šiaurę, kontrolės.

Ukrainos pareigūnai kaltino Rusijos kariuomenę, kad ji ir šį miestą naudoja kaip bazę Charkivui apšaudyti.

Mažojoje Rohanėje pirmadienį padėtis buvo palyginti rami, tik tolumoje girdėjosi duslūs apšaudymo garsai.

Prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Oleksijus Arestovyčius sakė, kad Ukrainos pajėgos kontratakuoja prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas šiaurės rytuose, turėdamas omenyje nedidelius taktinius puolimus.

Mėnesį trunkanti Maskvos invazija į demokratiją remiančią kaimyninę šalį iš esmės sustojo, pastaruoju metu nebuvo pasiekta jokių didesnių laimėjimų, o Ukrainos pajėgos vietomis netgi sugebėjo kontratakuoti.


Rusijos pradėtas karas jau padarė žalos už 565 mlrd. dolerių

Ukrainos vyriausybė pirmadienį apskaičiavo, kad dėl Rusijos invazijos, kuri tęsiasi kiek daugiau nei mėnesį, patirti ekonominiai nuostoliai siekia 565 mlrd. dolerių.

Ekonomikos ministrė Julija Svyrydenko socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad į šią sumą įeina tiesioginiai nuostoliai ir numatomi prekybos bei ekonominės veiklos nuostoliai.

„Reikia pažymėti, kad kiekvieną dieną skaičiai keičiasi ir, deja, didėja“, – sakė J. Svyrydenko, kuri taip pat yra ministro pirmininko pavaduotoja.

Didžiausią žalą patyrė viešoji ir privati nuosavybė, nes Rusijos pajėgos griebėsi įnirtingų bombardavimų, kurie sulygino su žeme kai kuriuos miestus, įstrigus jų invazijai, prasidėjusiai vasario 24 dieną.

J. Svyrydenko sakė, kad viešosios infrastruktūros nuostoliai, įskaitant sugadintus kelius, geležinkelius ir oro uostus, siekia 119 mlrd. dolerių, o privačiai nuosavybei, įskaitant būstus, buvo padaryta iki 90,5 mlrd. dolerių žala.

Privačių įmonių patirta žala ir nuostoliai įvertinti 80 mlrd. dolerių.

J. Svyrydenko apskaičiavo, kad bendrasis vidaus produktas 2022 metais sumažės 112 mlrd. dolerių, o tai būtų daugiau kaip 55 proc. praėjusių metų Ukrainos ekonominės veiklos sumažėjimas.

Ukrainos vyriausybė, tikėtina, negaus 48 mlrd. dolerių mokestinių pajamų, t. y. beveik visos sumos, kurią tikėjosi gauti šiais metais. Kartu nebus gauta ir 54 mlrd. dolerių tiesioginių užsienio investicijų.

J. Svyrydenko sakė, kad Ukrainos vyriausybė sieks konfiskuoti šalyje areštuotą Rusijos turtą kaip kompensaciją.

„Ukraina, nepaisydama visų kliūčių, sieks išsireikalauti iš agresoriaus atlyginti padarytą žalą“, – sakė ji.


G7 šalys atmeta apmokėjimą už dujas Rusijos rubliais

Tai po virtualaus susitikimo su G7 šalių energetikos ministrais pareiškė Vokietijos ekonomikos ir klimato apsaugos ministras Robertas Habeckas. Vokietija šiuo metu pirmininkauja G7 grupei, kuriai be Vokietijos dar priklauso Prancūzija, Italija, Japonija, Kanada, JAV ir Didžioji Britanija. Pasak R. Habecko, susitikime dalyvavo ir ES atstovai.

G7 ministrai buvo vieningos nuomonės, kad reikalavimas už dujas mokėti rubliais yra „vienašališkas ir akivaizdus galiojančių sutarčių pažeidimas“, pažymėjo R. Habeckas. Sudarytos sutartys esą galioja, susijusios įmonės privalo jų laikytis. „Tai reiškia, kad apmokėjimas rubliais yra nepriimtinas“, – pridūrė ministras.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę paskelbė, kad atsiskaitymai už dujas iš „nedraugiškų valstybių“ bus priimami tik rubliais.

„V. Putino mėginimas mus suskaldyti yra akivaizdus, – kalbėjo R. Habeckas. – Mes nesileisime skaldomi. G7 valstybių atsakas yra vienareikšmiškas: sutarčių reikia laikytis“.


S. Lavrovas neigia spėliones dėl S. Šoigu dingimo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sukritikavo ir atmetė spėliones dėl tariamo gynybos ministro Sergejaus Šoigu dingimo ir galimai planuoto perversmo Maskvoje. „Nenoriu komentuoti šios nesąmonės, nes tai nesąmonė, kurią platina ir Ukrainos žvalgyba“, – sakė S. Lavrovas ministerijos paskelbtame interviu su serbų žurnalistais. S. Lavrovas kaltino, kad tokius gandus skleidžia į užsienį pasitraukę „neoliberalai rusai“.

Dėl tariamo S. Šoigu, kurio kelias dienas nesimatė viešumoje, dingimo būta spėlionių. „Tai akivaizdus melas, visi yra gyvi, visi yra sveiki, visi dirba“, – sakė S. Lavrovas interviu.

Gynybos ministerija šeštadienį parodė S. Šoigu posėdyje. „Vyriausybė dirba, prezidento administracija dirba pagal mūsų šalies interesus“, – pabrėžė S. Lavrovas.


Nuo karo pradžios Rusija jau neteko apie 17 tūkst. karių

Nuo vasario 24 dienos iki kovo 28-osios Rusijos kariuomenė Ukrainoje jau neteko apie 17 tūkst. karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, Rusija neteko 586 tankų, 1 694 šarvuočių, 302 artilerijos sistemų, 95 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 54 oro gynybos sistemų, 123 lėktuvų, 127 sraigtasparnių, 1 150 transporto priemonių, 7 laivų, 73 degalų cisternų, 66 dronų ir 21 specialiosios technikos vieneto.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.


Raudonasis Kryžius ir toliau negali pasiekti Mariupolio

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) teigia, kad ir toliau negali pristatyti į apsiaustą Mariupolį humanitarinės pagalbos, kadangi tam reikalingas bendras Rusijos ir Ukrainos susitarimas dėl saugaus judėjimo.

„Abi pusės turi būti garantai ir susitarti dėl saugaus judėjimo. Jie turi paviešinti maršrutą ir duoti žmonėms pakankamai laiko išvykti“, – transliuotojui BBC teigė TRKK atstovas Mattas Morrisas ir pridūrė, kad šiuo metu nė viena organizacijos komanda neturi prieigos prie miesto.

Pasak M. Morriso, tarptautinė humanitarinė teisė „reikalauja, kad žmonėms būtų leista išvykti, tačiau jie neturi būti išvežami priverstinai“. Daugelis Mariupolio gyventojų pastarąsias kelias savaites slepiasi rūsiuose, jiems stinga maisto, vandens ir vaistų.

Ukraina kaltina Rusiją iš šio apsiausto miesto priverstinai išvežus tūkstančius civilių. Rusija neigia naudojanti prievartą, tačiau patvirtino vykdanti evakuaciją. TRKK pabrėžė niekuomet neprisidedantis prie priverstinės žmonių evakuacijos ir neigia sukūręs planą padėti Rusijai „filtruoti“ ukrainiečių pabėgėlių srautus iš Mariupolio.


Rusijos tikslas – lėtas ir metodiškas miestų užgrobimas

Daktaras Jackas Watlingas, Londone įsikūrusio gynybos instituto „Royal United Services Institute“ sausumos karo mokslo bendradarbis, pateikia naujausią Rusijos judėjimo Ukrainoje vertinimą, skelbia BBC.

Jis sako, kad rusai panaudojo daugumą sutelktų pajėgų ir kad dauguma šių pajėgų yra Ukrainos viduje; jie nesugeba perskirstyti pajėgų šalyje. „Taigi dabar jie daro pažangą ten, kur deda daugiausiai pastangų sutelkti išteklius ir logistiką. Didžiausios pastangos šiuo metu dedamos pietuose, kur jie bando užbaigti mūšį dėl Mariupolio, o tada apsupti Ukrainos karinių dalinių flangą Donbase, bandydami juos atkirsti ir taip pasistūmėti į šiaurę nuo pietinės ašies“.

Tarp Chersono ir Mykolajivo jie tapo statiški, mažai tikėtina, kad jiems pavyks padaryti pažangą šiame fronte, pridūrė jis. Labiau tikėtina, kad jie veršis į šiaurę nuo Krymo palei Dnipro upę ir bandys apsupti jungtinių pajėgų operacijų zoną, kurioje yra daug geriausių Ukrainos padalinių.

Kadangi rusų moralė žema, nes jie neturi tiek karių, kad galėtų šturmuoti miestus, jie juos apsupa, tada badu marina žmones, o miestą tiesiog laipsniškai sulygina artilerija.

Rusai pradėjo puolimą daugiau krypčių, nei galėjo išlaikyti pirmoje konflikto dalyje, ir dabar yra tokioje padėtyje, kad vienu metu gali pulti tik vienoje ašyje. Atrodo, kad šiuo metu jų prioritetas yra sumušti Ukrainos pajėgas Donbase, jei tik galės. Kai užims Mariupolį, greičiausiai jie sustiprins ašį prieš Charkivą Donbaso šiaurėje.

Taigi, daro išvadą ekspertas, rusų tikslas – lėtai ir metodiškai užimti miestus vieną po kito.


Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Ukrainoje jau žuvo 143 vaikai ir dar 216 sužeista, remdamasis Ukrainos parlamento įgaliotine žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova, praneša portalas „Ukrinform“.

Pasak L. Denisovos, dėl besitęsiančių intensyvių kautynių neįmanoma nustatyti tikslaus žuvusių vaikų skaičiaus.


Kyjivas ragina JT surengti Černobylio apsaugos misiją

Ukraina paragino Jungtinių Tautų Saugumo (JT) Tarybą paskelbti specialią saugumo zoną Černobylio atominei elektrinei. Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk pareiškė, kad specialioji JT misija turėtų perimti teritorijos kontrolę, sekmadienį pranešė „Ukrainska Pravda“.

„Kalbant apie branduolinį saugumą, neatsakingi ir neprofesionalūs Rusijos kariuomenės veiksmai kelia rimtą grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir šimtams milijonų kitų europiečių“, – sakė ji. „Todėl raginame JT Saugumo Tarybą imtis skubių priemonių demilitarizuoti Černobylio atominės elektrinės išskirtinę zoną ir dislokuoti specialią JT misiją“, – pažymėjo ji. Toks žingsnis turėtų sumažinti riziką, kad Rusijos okupacinės pajėgos sukels dar vieną Černobylio avariją.

I.Vereščiuk sakė, kad Rusijos kariai reaktoriaus teritorijoje laiko didelius amunicijos kiekius, o aplink reaktorių kilo dideli miškų ir krūmų gaisrai, galintys sukelti rimtų padarinių. Ji sakė, kad pastangoms gesinti gaisrus trukdo Rusijos kareiviai, dėl gaisrų radioaktyviosios dalelės gali patekti į orą ir jas gali išsklaidyti vėjas. Dieną anksčiau Ukrainos aplinkos ministerija iš viso užregistravo 31 gaisro židinį Černobylio teritorijoje.

Rusija kontroliuoja jėgainės teritoriją maždaug mėnesį. Po pražūtingos branduolinės avarijos Černobylyje 1986 m. virš sunaikinto reaktoriaus buvo pastatytas didelis kupolas. Radioaktyviosios atliekos čia saugomos ir šiandien.


Vakarams stinga ryžto

Savo naujausiame vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis apkaltino Vakarus, kad šiems stinga ryžto.

Savo kreipimesi V. Zelenskis vėl prašė naikintuvų ir tankų Rusijos invazijai atremti ir sukritikavo Vakarų „žaidžiamus žaidimus, kas ir kaip mums turėtų perduoti lėktuvus ir kitus gynybai skirtus ginklus“, kol tuo pat metu rusų raketos žudo civilius gyventojus.

Ukrainos prezidentas taip pat nurodė sekmadienį pasikalbėjęs su Mariupolio gynėjais. „Jų ryžtas, didvyriškumas ir tvirtumas stebina. O jei tik tie, kurie jau 31 dieną galvoja, kaip perduoti dešimtis lėktuvų ir tankų, turėtų bent 1 proc. jų ryžto“, – kalbėjo V. Zelenskis.


Uždaroje zonoje aplink Černobylį vėl liepsnoja gaisrai

Rusijos karių okupuotoje uždaroje zonoje aplink Černobylio atominę elektrinę vėl liepsnoja gaisrai, praneša Ukrainos pareigūnai.

„Uždaroje zonoje įsiplieskė dideli gaisrai, kurių padariniai gali būti labai rimti, – vėlų sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Telegram“ teigė Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk. – Tačiau dėl Rusijos okupacijos uždaroje zonoje šiandien neįmanoma suvaldyti ir užgesinti šių gaisrų.“

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) sekmadienį teigė, kad, kalbant apie saugumui užtikrinti skirtas priemones Černobylyje ir kitose Ukrainos atominėse elektrinėse, „situacija išlieka nepakitusi“. Agentūra praėjusią savaitę nurodė, kad aplink Černobylį liepsnojantys miškų gaisrai didelės radiologinės grėsmės nekelia.

Nuo kovo 9-osios TATENA iš Černobylio negauna visų naujausių duomenų. Sekmadienį organizacija išreiškė nerimą dėl nepakankamos elektrinės darbuotojų rotacijos nuo kovo 20 dienos.

Rusijos kariai perėmė šio objekto kontrolę dar vasario 24-ąją – pirmąją karo dieną.


Rusija gabena į Baltarusiją daugiau raketų

Rusijos kariuomenė ruošiasi naujoms raketų atakoms prieš Ukrainą ir į Baltarusiją gabena daugiau sviedinių, remdamasis karinės žvalgybos duomenimis, sekmadienio vakarą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pasak štabo, šios raketos skirtos naudojimui su „Iskander“ sistemomis. Jas veikiausiai paleis daliniai, dislokuoti netoli Kalinkavičų miesto pietryčių Baltarusijoje.

Šios informacijos nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Savaitgalį Ukrainos miestai daugybę kartų tapo rusiškų raketų taikiniais.

„Iskander“ sistemos yra pajėgios paleisti trumpojo nuotolio balistines ir sparnuotąsias raketas. Ekspertai neseniai pažymėjo, kad po pagrindinės raketos paleidimo kartu paleidžiamas dar vienas sviedinys, kurio tikslas – suklaidinti radarus ar raketų perėmimo įrangą.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Nuoroda į šį straipsnį:

Įvairios naujienos ir patarimai. Kuo trumpiau ir aiškiau - Jūsų patogumui.

Prenumeruokite Savaskampas.lt Telegram kanalą.

Prenumeruoti
Naujausi straipsniai
Naujausi skelbimai
Įkelta prieš 3 d.
Laikrodis Just Cavalli
Įkelta prieš 3 d.
Laikrodis Just Cavalli
Įkelta prieš 3 d.
Laikrodis Just Cavalli
Įkelta prieš 3 d.
Laikrodis Just Cavalli
Įkelta prieš 3 d.
Laikrodis Just Cavalli
Įkelta prieš 3 d.
Laikrodis Just Cavalli