Papildoma informacija
  • Peržiūros: 443
  • Data: 2022-03-08 21:00:11
  • Šaltinis: ELTA

Pateikiame visos dienos informacinius pranešimus apie įvykius Ukrainoje, ir užsienio pastangas siekiant suvaldyti agresorę Rusiją.


Latvijos parlamento deputatas išvyko kovoti į Ukrainą

Latvijos Saeimos deputatas, parlamento Teisės komisijos pirmininkas Juris Jurašas išvyko kovoti į Ukrainą.

Tai antradienį žurnalistams pranešė Janis Bordanas, Latvijos teisingumo ministras, taip pat Naujosios konservatorių partijos, kuriai priklauso J. Jurašas, lyderis.

„Galiu patvirtinti, kad jis savo noru pasisiūlė ginti Ukrainos teritoriją ir kovoti su viso laisvojo pasaulio okupantais“, – sakė ministras.

Kol kas nežinoma, ar J. Jurašas atsisakys deputato mandato. Antradienį jis nuotoliniu būdu vadovavo Teisės komisijos posėdžiui.


Ovacijos V. Zelenskiui prieš kalbą Jungtinės Karalystės parlamente

Didžiosios Britanijos parlamentarai antradienį atsistoję plojo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui prieš jam pasakant istorinę virtualią kalbą Bendruomenių rūmuose.

Kariaujantis prezidentas kalbėjo parlamento nariams, toliau dėdamas diplomatines pastangas, kad Vakarai imtųsi daugiau veiksmų prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą. „Mes visi kovojame už mūsų šalį“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priminė Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Winstono Churchillio laikyseną karo metais, kai antradienį sakydamas istorinę virtualią kalbą Jungtinės Karalystė įstatymų leidėjams pažadėjo „kovoti iki galo“.

„Mes nepasiduosime ir nepralaimėsime. Kovosime iki galo, jūroje, ore. Ir toliau kovosime už savo žemę, kad ir kokia kaina, miškuose, laukuose, pakrantėse, gatvėse“, – sakė jis.


J. Bidenas: JAV uždraudė Rusijos naftos importą

Prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė uždraudęs JAV importuoti rusišką naftą – tai iki šiol stipriausias administracijos veiksmas baudžianti Maskvą už įsiveržimą į Ukrainą.

„Uždraudžiame bet kokį Rusijos naftos, dujų ir energijos importą. Tai reiškia, kad Rusijos nafta nebebus priimama JAV uostuose, o Amerikos žmonės suduos dar vieną galingą smūgį (prezidentui Vladimirui) Putinui“, – sakė J. Bidenas iš Baltųjų rūmų ir pridūrė, kad sprendimas priimtas „glaudžiai konsultuojantis“ su sąjungininkėmis.

Draudimas priimtas demokratams grasinant įstatymais prispausti J. Bideną, nepaisant galimo poveikio jau ir taip kylančioms dujų kainoms.


Naftos milžinė „Shell“ teigia nebepirksianti rusiškos naftos

Naftos milžinė „Shell“ apgailestauja, kad praėjusią savaitę su didžiule nuolaida įsigijo rusiškos žalios naftos siuntą.

„Suprantame, kad mūsų praėjusią savaitę priimtas sprendimas įsigyti rusiškos žalios naftos siuntą su tikslu ją perdirbti į benziną ir dyzeliną (…) buvo neteisingas ir mes dėl to apgailestaujame“, – teigė „Shell“ vadovas Benas van Burdenas.

Kompanija nurodė, kad nuo šiol nebepirks rusiškos naftos ir uždarys visas savo Rusijoje veikiančias degalines bei nutrauks kitokią šalyje vykdomą veiklą. „Shell“ pridūrė, kad jos pasitraukimas iš Rusijos bus „laipsniškas“.

Iš Rusijos po jos pradėto karo Ukrainoje jau pasitraukė kelios didelės tarptautinės kompanijos. Prasidėjus atakai išaugo degalų kainos ir, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) vidutinė benzino kaina pasiekė rekordines aukštumas – apie 1,56 svarų sterlingų (1,88 euro) už litrą.


Prezidentas apdovanojo V. Zelenskį Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine

Kovo 11-osios išvakarėse prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine apdovanojo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.

Aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas Ukrainos prezidentui skirtas už nuopelnus kartu su ukrainiečių tauta ginant laisvę ir demokratines vertybes Europoje bei už asmeninį indėlį plėtojant Lietuvos Respublikos ir Ukrainos tarpvalstybinius santykius.

„Volodymyras Zelenskis tapo tautos didvyriškumo, kovos už laisvę ir apsisprendimo teisę simboliu, tad šis aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas skiriamas ir jam, ir visai kovojančiai ir nepasiduodančiai Ukrainos tautai“, – sakė prezidentas.

Vytauto Didžiojo ordinas su aukso grandine – aukščiausias Lietuvos valstybės apdovanojimas, Respublikos Prezidento dekretu skiriamas Lietuvos ir užsienio valstybių vadovams bei piliečiams už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei.


V. Zelenskis teigia esąs pasirengęs deryboms dėl Donbaso, Luhansko ir Krymo

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė savo ryžtą surengti derybas dėl Ukrainos separatistinių regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio statuso.

Tačiau V. Zelenskis, pirmadienio vakarą kalbėdamas su JAV transliuotoju ABC, tuo pat metu pabrėžė, kad nepasiduos Maskvos reikalavimams pripažinti Luhansko ir Donecko vadinamųjų liaudies respublikų nepriklausomybę, o Krymą – Rusijos dalimi.

„Esu pasirengęs dialogui – nesame pasirengę kapituliacijai, – teigė jis. – Galime diskutuoti ir siekti kompromiso dėl šių teritorijų ateities.“

Pasak V. Zelenskio, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip gyvena ten įsikūrę žmonės, norėję likti Ukrainos sudėtyje. Tai esą gerokai sudėtingesnis klausimas, nei įprastas šių teritorijų pripažinimas. „Tai dar vienas ultimatumas. Mes ultimatumams nepasirengę“, – pridūrė prezidentas.

V. Zelenskis dar kartą paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną derėtis tiesiogiai. „Prezidentas V. Putinas turi pradėti kalbėti, pradėti dialogą, o ne gyventi informaciniame burbule be jokio deguonies“, – nurodė V. Zelenskis.


V. Zelenskis smerkia neištesėtus Vakarų pažadus

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pasmerkė, pasak jo, neištesėtus Vakarų „pažadus“ apsaugoti jo šalį nuo Rusijos atakų.

„Jau 13 dienų girdime pažadus. 13 dienų mums sakoma, kad sulauksime pagalbos ore, kad bus lėktuvų, kad jie bus mums pristatyti“, – V. Zelenskis sakė vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas programėlėje „Telegram“.

„Atsakomybė dėl to taip pat tenka tiems, kurie Vakaruose 13 dienų nesugebėjo priimti sprendimų, – pridūrė V. Zelenskis. – Tiems, kurie neapsaugojo Ukrainos padangių nuo Rusijos žudikų.“


JT: pabėgėlių iš Ukrainos skaičius netrukus viršys 2 mln.

Jungtinių Tautų (JT) pabėgėlių agentūros vadovas antradienį nurodė manąs, kad pabėgėlių iš Ukrainos skaičius per artimiausias dvi dienas viršys 2 mln.

„Manau, kad šiandien arba vėliausiai rytoj bus viršyta 2 mln. riba. Srautai nesiliauja“, – reporteriams Osle teigė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.

JT skaičiavimais, pirmadienį pabėgėlių iš Ukrainos skaičius siekė 1,7 mln.

F. Grandi savo komentarus išsakė spaudos konferencijoje po vizitų Moldovoje, Lenkijoje ir Rumunijoje – po Rusijos invazijos vasario 24 dieną į visas šias šalis pradėjo plūsti pabėgėliai.

Palyginimui, F. Grandi nurodė, kad per Balkanų karus savo namus paliko „veikiausiai nuo dviejų iki trijų milijonų žmonių, tačiau per aštuonerių metų laikotarpį“. Nors panaši situacija po to stebėta „ir kitose pasaulio dalyse“, tai yra „pirmasis kartas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų“.


V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipsis į JK parlamentą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį vaizdo ryšiu kreipsis į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus.

„Kiekvienas parlamento narys nori tiesiogiai išgirsti prezidentą, kuris kalbės mums tiesiogiai iš Ukrainos, todėl tai svarbi proga Rūmams“, – sakė jis.

Praėjusią savaitę V. Zelenskis per vaizdo ryšį kreipėsi į Europos Parlamentą.


Ukraina teigia nukovusi dar vieną rusų generolą

Per mūšius netoli Charkivo žuvo Rusijos generolas majoras Vitalijus Gerasimonas, feisbuke pranešė Ukrainos karinė žvalgyba. Jos duomenimis, nukauta arba sužeista ir daugiau aukštų rusų kariškių.

V. Gerasimovas kovojo ir antrajame Čečėnijos kare, o po Krymo aneksijos buvo apdovanotas ordinu.

Rusijos pusė V. Gerasimovo žūties kol kas nepatvirtino. Tačiau tyrumų portalo „Bellingcat“ direktorius Christas Grozevas tviteryje rašo gavęs vieno rusų šaltinio patvirtinimą apie generolo žūtį.

V. Gerasimovas būtų antrasis Rusijos generolas, kurio Rusija neteko per kelias dienas. Kovo 3-iąją pranešta apie generolo Andrejaus Suchoveckio žūtį.


TATENA pranešė apie dar vieno Ukrainos branduolinio objekto pažeidimus

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pirmadienį pranešė, kad gavo pranešimų apie artilerijos sviedinių apgadintą branduolinių tyrimų objektą apgultame antrajame Ukrainos mieste Charkive, tačiau „radiologinių padarinių“ esą nėra.

Vienoje įsikūrusi Jungtinių Tautų institucija sakė, kad Ukrainos valdžios institucijos pranešė, jog ataka buvo įvykdyta sekmadienį, tačiau pridūrė, kad apie jokį radiacijos lygio padidėjimą objekte nepranešta.

TATENA teigė, kad „radioaktyviųjų medžiagų atsargos šioje aikštelėje yra labai mažos“ , o jų būklė „nekritinė“, todėl „žala, apie kurią pranešta, neturėjo jokių radiologinių pasekmių“.

Objektas priklauso Charkivo fizikos ir technologijų institutui – mokslinių tyrimų institutui, gaminančiam radioaktyviąsias medžiagas, naudojamas medicinoje ir pramonėje.

Pastarosiomis dienomis Charkivas buvo intensyviai apšaudomas iš artilerijos ir raketomis, nes Maskva bando didinti spaudimą Ukrainai pasiduoti.

Pats branduolinis institutas yra atsidūręs internetinių sąmokslo teorijų ir nepagrįstų teiginių Rusijos žiniasklaidoje centre – neva Ukraina bando sukurti „nešvarią bombą“, t. y. primityvų branduolinį ginklą, galintį sukelti masinių aukų.

TATENA teigė, kad tai tik vienas iš atvejų, kai branduolinis objektas tampa Rusijos karo Ukrainoje taikiniu.

„Mes jau turėjome keletą epizodų, kai buvo pažeista Ukrainos branduolinių objektų sauga“, – sakė TATENA generalinis direktorius Rafaelis Mariano Grossis.

Gauta pranešimų apie radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginių pažeidimus netoli Kyjivo ir Charkivo, o Rusijos pajėgos smogė Zaporižios atominei elektrinei ir sukėlė gaisrą, kurį teko malšinti.

TATENA teigė, kad didžiausią Europos branduolinę elektrinę dabar kontroliuoja Rusijos pajėgos, kurios blokuoja atsarginių dalių ir vaistų tiekimą. Veikia tik du iš šešių elektrinės reaktorių.

Taip pat nutrūko ryšys su nedideliais branduoliniais objektais pietiniame Mariupolio mieste, kuris yra apsuptas Rusijos pajėgų, todėl gyventojai neturi elektros ir vandentiekio.

TATENA paragino Maskvą ir Kijevą susitarti dėl branduolinių objektų apsaugos plano.

R. M. Grossi pasisiūlė vykti į liūdnai pagarsėjusią Černobylio atominę elektrinę, kurioje 1986 metais įvyko katastrofa ir kurioje jau 12 dienų iš eilės dirba daugiau kaip 200 darbuotojų.


Ukrainos užsienio reikalų ministras patvirtino vyksiąs susitikti su S. Lavrovu

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytras Kuleba patvirtino, kad ketina susitikti su kolega iš Rusijos Sergejumi Lavrovu. „Šiuo metu planuojama kovo 10-oji. Pažiūrėsime, ar jis skris į Antaliją, tada skrisiu ir aš. Susėsime, pakalbėsime“, – pareiškė jis pirmadienio vakarą vaizdo įraše.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Cavusoglu prieš tai pareiškė, kad abiejų šalių atstovų kovo 10 dieną laukiama Antalijoje. Pokalbiai turėtų vykti kartu su M. Cavusoglu trišaliu formatu.

D. Kuleba sakė, kad jei S. Lavrovas nori rimto pokalbio, bus kalbama diplomatiškai. „Jei jis pradės kartoti absurdišką propagandą, kuri pastaruoju metu skleidžiama, išgirs iš manęs griežtų žodžių, kurių nusipelnė“, – sakė Ukrainos diplomatijos vadovas.

Susitikimas, Rusijos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vyks diplomatijos forumo Antalijoje kuluaruose. Reguliariai rengiamame forume diskusijų susirenka politikai, diplomatai ir įvairių sričių ekspertai. Turkija kelis kartus siūlėsi būti tarpininke Ukrainos konflikte.

Pasak D. Kulebos, Ukraina neuždaro durų ir tiesioginiams pokalbiams tarp prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino. „Mūsų prezidentas nieko nebijo, įskaitant tiesioginį pokalbį su V. Putinu. Jei ir V. Putinas nebijo, tegu atvyksta į susitikimą, sėda ir kalbasi“, – teigė D. Kuleba.


JAV mano, kad karas Ukrainoje truks ilgai

„Esame susirūpinę, kad pasaulis turi būti pasirengęs labai ilgam ir labai sunkiam keliui“, – pirmadienį Niujorke skubiai sušauktame posėdyje dėl humanitarinės padėties Ukrainoje sakė amerikiečių ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „vienareikšmiškai pasiruošęs paaukoti tūkstančių rusų karių gyvybes, kad įgyvendintų savo asmenines ambicijas“, pabrėžė ambasadorė.

Tuo tarpu Rusijos ginkluotosios pajėgos, anot JAV, praėjusiomis dienomis nepasiekė didelės pažangos Ukrainos šiaurėje ir šiaurės rytuose. Daliniai užėmė Chersono miestą ir mėgina apsupti Mariupolį, sakė JAV gynybos departamento atstovas Johnas Kirby‘is, kurį cituoja agentūra „Reuters“.


V. Zelenskis apdovanotas R. Reagano Laisvės medaliu

Ukrainos ambasadorei Jungtinėse Valstijose Oksanai Markarovai perduotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui skirtas Ronaldo Reagano Laisvės medalis, praneša naujienų agentūra UNIAN, remdamasi valstybės vadovo spaudos tarnyba.

Apdovanojimą Ukrainos diplomatei perdavė R. Reagano prezidento fondo vadovas Frederickas Ryanas.

Jis pabrėžė, kad šiuo garbingu apdovanojimu įvertinama V. Zelenskio lyderystė ir nepalaužiama dvasia milijonų ukrainiečių, ginančių teisę pasirinkti savo ateitį ir įkvepiančių visą civilizuotą pasaulį kovoti už laisvės ir demokratijos vertybes, kurioms savo gyvenimą paskyrė R. Reaganas.

Pasak F. Ryano, būtent JAV prezidentas R. Reaganas suteikė galingą impulsą „blogio imperijos“ griovimui ir nutiesė kelią į laisvę ir demokratiją jos pavergtoms tautoms buvusios SSRS teritorijoje.

R. Reagano prezidento fondas Laisvės medalį įsteigė 1992 metais. Jis įteikiamas įžymiems veikėjams už didelį indėlį į laisvės plėtrą pasaulyje. Iki šiol jį pelnė tik 10 žmonių, tarp kurių – Lechas Walęsa, Margaret Thatcher, Colinas Powellas.

Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Nuoroda į šį straipsnį:

Įvairios naujienos ir patarimai. Kuo trumpiau ir aiškiau - Jūsų patogumui.

Prenumeruokite Savaskampas.lt Telegram kanalą.

Prenumeruoti
Naujausi straipsniai
Naujausi skelbimai
Įkelta prieš 17 val.
Rankinė per petį Monica Bini
Įkelta prieš 17 val.
Rankinė per petį Monica Bini
Įkelta prieš 17 val.
Rankinė per petį Monica Bini
Įkelta prieš 17 val.
Rankinė per petį Monica Bini
Įkelta prieš 17 val.
Rankinė per petį Monica Bini